Viskas, ką reikia žinoti apie stabdžių sistemos vibraciją

Nors stabdžių disko mušimas ir nėra pats sudėtingiausias techninis iššūkis, mechanikams jis gali sukelti galvos skausmą, ypač todėl, kad dažna jų pasireiškimo priežastis yra netinkamas montavimas. Taigi, žinios, reikalingos tinkamai diagnozuoti, pašalinti ir, svarbiausia, išvengti stabdžių vibracijų, yra labai svarbios efektyviai visos stabdžių sistemos priežiūrai ir remontui. Jos taip pat užtikrina, kad bus išvengta klientų grįžimo su tomis pačiomis problemomis ateityje.

Kas yra stabdžių diskų mušimas?

Vibracijos stabdant dažniausiai jaučiamos kaip vairo virpėjimas, pedalo pulsavimas ar netgi grindų vibravimas. Nuo vos pastebimų vibracijų iki stiprių virpesių – nepaisant to, kaip jos pasireiškia, laikui bėgant vibracijos stiprėja ir sukelia negrįžtamus diskų sugadinimus.

Kas sukelia stabdžių vibracijas?

Pagrindinė priežastis – nukrypimai nuo nominalaus disko storio (DTV). Tam, kad būtų užtikrinti veiksmingi stabdymo parametrai, diskai turi būti vienodo storio. Tai reiškia, kad abu trinties paviršiai, vidinis ir išorinis, vienas kito atžvilgiu turi būti lygiagretūs. DTV yra sąvoka, naudojama apibrėžti diskų storio skirtumus, nurodančius, kad minėti paviršiai jau nėra lygiagretūs.

Stabdant automobilį, kurio diskų storis yra skirtingas, trinkelės bus prispaustos tose vietose, kuriose diskai yra plonesni, ir atstumtos tose, kur storis yra didesnis. Tai lemia netolygų trinkelių darbą, kuris sukelia pulsavimą, per apkabos cilindrus ir stabdžių skystį perduodamą į stabdžių pedalą arba vairą. Tai ir yra stabdžių vibracijos.

Kas sukelia DTV ir diskų mušimą?

DTV gali sukelti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, netinkamas diskų sumontavimas, netinkamas vairuotojo elgesys arba prastos kokybės dalys.

Užteršimas ir korozija

Viena pagrindinių diskų mušimo priežasčių yra nešvarumų susikaupimas tarp stebulės ir disko tvirtinimo paviršiaus. Ašinis diskų mušimas, sukeltas net ir mažiausios dulkių arba rūdžių dalelės, didėja nešvarumams artėjant prie išorinio disko krašto. Net viena rūdžių dalelė, kurios skersmuo siekia tik 0,05 mm (toks pats yra ir žmogaus plauko skersmuo), gali sukelti daugiau nei 0,1 mm siekiantį ašinį mušimą, matuojant stabdymo paviršiaus viduryje. Esant mušimui, besisukantis diskas kliba ir sukelia netolygų susidėvėjimą, kuris nulemia disko storio skirtumų susidarymą.

Netinkamas priderinimas

Kaskart pakeitus stabdžių trinkeles naujomis, būtina jas priderinti – važiuojant pirmuosius 160 km vengti pernelyg staigaus stabdymo. Tai užtikrins viso trinkelės trinties paviršiaus prisilietimą prie disko paviršiaus. Priešingu atveju, stipriai stabdant, trinkelės prie disko paviršiaus gali priglusti netolygiai, todėl netolygiai bus pasiskirstyta šiluma. Vietos, kuriose storis yra didesnis, gali perkaisti, palyginti su likusia disko dalimi. Jeigu temperatūra tose vietose viršys 650 °C, pasikeis ketaus struktūra ir jis taps kieta medžiaga, vadinama cementitu, todėl pasikeis disko konstrukcija ir jis dėvėsis netolygiai.

Stabdžių diskų perkaitimas

Per savo tarnavimo laiką diskas patiria 100 000 įkaitimo ir atvėsimo ciklų. Patys ciklai nėra problema – diskai yra suprojektuoti taip, kad galėtų greitai atvėsti prieš kitą stabdžių panaudojimą. Tačiau nuolat ir (arba) labai dažnai, pavyzdžiui, ilgai leidžiantis nuokalne žemyn, naudojant stabdžius, diskai nespėja pašalinti šilumos ir gali perkaisti. Tokiais atvejais, be galimo stabdymo jėgos netekimo, disko temperatūra gali viršyti 650 °C, todėl pasikeis jo struktūra ir susidarys disko storio skirtumai.

Užkepusios apkabos

Nors pasitaiko ir rečiau, užkepusios apkabos taip pat gali sukelti DTV. Surūdiję arba sugadinti cilindrai ir varžtai neleidžia judėti apkabos korpusui ir prispaudžia trinkeles prie disko netgi tada, kai stabdžiai nėra naudojami. Tai sukelia nelygių trinkelių kontaktą su disko paviršiumi, todėl susidaro karšti taškai.

Kiti stabdžių vibracijas sukeliantys veiksniai

Jeigu disko storio skirtumų požymių nematyti, reikia patikrinti kitas vietas. Pavyzdžiui, gali būti labai susidėvėję ratų guoliai, kurių laisvumas sukelia disko svyravimą. Kita galima priežastis, ypač vieno sluoksnio stabdžių diskų atveju, yra netinkamas ratų sumontavimas. Per didelis rato tvirtinimo varžtų priveržimo momentas gali sukelti disko deformacijas. Tą patį galima pasakyti ir apie disko padėties nustatymo varžtų priveržimą. Netinkamas momentas gali iškreipti disko susilietimo su rato stebule plokštumą. Visos šios problemos gali sukelti vibracijas.

Geriausia stabdžių vibracijų prevencijos praktika

Stabdžių diskų mušimą galima pašalinti laikantis keleto paprastų taisyklių.

Prieš keičiant diską, pirmiausia reikia patikrinti jo storį. Naudojant mikrometrą reikia išmatuoti disko storį 2,5 mm atstumu nuo išorinio krašto, aštuoniose vienodu atstumu viena nuo kitos nutolusiose perimetro vietose. Niekada nesiremti tik vienoje vietoje atliktu matavimu ir palyginti gautus rezultatus su specifikacijomis. Jeigu nuokrypiai viršija gamintojo nurodytas ribas, diskas negali būti naudojamas ir turi būti pakeistas. Kalbant bendrai, didžiausias leistinas storio skirtumas siekia maždaug 0,015 mm.

Įsitikinti, kad stebulės ir disko montavimo paviršiai yra kruopščiai nuvalyti, be rūdžių ir kitų nešvarumų, pavyzdžiui, gatvės purvo, korozijos ar tepalo. Disko paviršiaus valymui naudoti audinį ir atitinkamą tirpiklį, o stebulės – vielinį šepetį arba minkštą švitrinį popierių.

Baigus montavimą, ciferblatiniu matuokliu (įrankiu stabdžių disko mušimui matuoti) reikia patikrinti šoninį disko mušimą. Ciferblatinis matuoklis turi būti patikimai pritvirtintas prie nejudančio reguliuojamo pagrindo, pavyzdžiui, ant trikojo. Patalpinti matuoklio antgalį maždaug 2,5 mm atstumu rotoriaus viduje, nustatyti nulį ir pasukti rankiniu būdu 360 laipsnių, užsirašant didžiausią ir mažiausią mušimą. Leistini nuokrypiai skiriasi priklausomai nuo transporto priemonės markės ir modelio, tačiau didžiausias leistinas mušimo diapazonas siekia nuo 0,05 iki 0,10 mm.

Jeigu mušimas viršija leistinas ribas, reikia patikrinti disko sumontavimą ant stebulės, o jeigu įmanoma – nuimti diską ir patikrinti ciferblatiniu matuokliu rato guolį ir (arba) stebulę.

Įsitikinti, kad apkabos laikiklis yra švarus, o kreipiantieji varžtai sutepti, be rūdžių ir gali laisvai judėti.

Priveržti visus varžtus pagal atitinkamą schemą, užtikrinant tinkamas sukimo momento vertes.

Visada priderinti naujus stabdžius pagal gamintojo nurodymus.

Vengti stabdžių diskų perkaitimo dėl netinkamo stabdžių naudojimo. Vengti tiek ilgų, vienas po kito sekančių stiprių stabdymų važiuojant dideliu greičiu, tiek ir automobilio stabdymo stabdžiais leidžiantis ilgomis ir stačiomis nuokalnėmis – geriau važiuoti žemesne pavara ir stabdyti varikliu.

„Inter Cars Lietuva“ siūlo paskaityti kitus, su stabdžių diskais susijusius straipsnius:

„Brembo“ stabdžių diskai naujausiems automobiliams

„Formulės 1“ stabdžių diskai ir stabdymo ypatumai Prancūzijos trasoje ​​​​​​​​​​

Patarimai autoservisui: kaip prižiūrėti ir remontuoti diskinius stabdžius?

„Bosch“ kompoziciniai stabdžių diskai: kaip su jais dirbti?

Stabdžių suportai iš „Ferodo“

Stabdžių diskai ir trinkelės – vieno gamintojo pranašumas

Stabdžių disko šoninio mušimo priežastys, problemos ir prevencija