Dalių sunkvežimiams rinka auga, tačiau nestinga ir iššūkių

Dalis sunkvežimiams ir komerciniam transportui tiekiančios įmonės praėjusiais metais padidino savo apyvartas. Tačiau platintojai į pokyčius Lietuvos ir Europos rinkoje žvelgia atsargiai.

Remiantis „Regitros“ duomenimis, praėjusiais metais naujų sunkiųjų komercinių automobilių (N3 klasės) buvo įregistruoti 9695 vienetai – daugiausiai per pastaruosius penkerius metus ir gerokai daugiau nei pandeminiais 2020-aisiais (3928 vienetai).

Vis dėlto krovininio transporto rinkoje juntama įtampa, kurią pastebi ir sunkvežimių dalių pardavėjai.

Pardavimai gerokai išaugo

Donatas Čiočys, bendrovės „Inter Cars Lietuva“ direktorius, teigia, jog pastaruoju metu Lietuvos vidaus rinkoje krovinius gabenančios bendrovės dar nejunta didesnio nuosmukio, tačiau Europoje jau mažėja tiek pačių krovinių apimtys, tiek jų pervežimo įkainiai.

Nepaisant to, dalių prekybai tai kol kas neatsiliepė. D.Čiočio teigimu, palyginti su 2021 metais, pernai dalių pardavimai išaugo apie 30 proc. Per pirmuosius šių metų mėnesius jie padidėjo dar apie 20 proc.

„Vis dėlto didelę dalį šio augimo lėmė infliacija – dauguma gamintojų pastaraisiais metais kėlė kainas. Tai susiję tiek su pabrangusiais energetiniais ištekliais, tiek su augančiais atlyginimais. Tačiau pastebime, kad dabar tas kainų augimas jau nebėra toks ženklus, kaip pernai. Jis susilygino su bendra infliacija mūsų šalyje ir ta tendencija išlieka toliau“, – pasakojo „Inter Cars Lietuva“ vadovas.

Įtakos turi ir EURIBOR

Pagrindiniai bendrovės klientai komercinio transporto rinkoje yra autoservisai ir transporto parkus valdančios kompanijos.

Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje kitų Europos valstybių, daugelis krovinių gabenimu užsiimančių įmonių turi nuosavas remonto bazes, kuriose atliekami elementariausi remonto darbai – pakabos tvarkymas, stabdžių ar filtrų keitimas ir pan. Dėl sudėtingesnio remonto paprastai kreipiamasi į autoservisus.

Tad galima sakyti, kad dalių tiekėjai yra priklausomi nuo transporto parkų plėtros. Ji buvo sustingusi pandeminiais 2020-aisiais, kai rinkoje trūko ne tik pačių vilkikų, bet ir jų komponentų, ypač elektronikos.

Praėjusiais metais Rusijai pradėjus karą Ukrainoje rinkoje irgi buvo susidaręs kai kurių detalių deficitas. Dėl sankcijų nutrūko jų importas iš Rusijos gamyklų, tačiau dar reikšmingesni buvo nuostoliai Ukrainoje: ten buvo gaminama nemažai komponentų, o dėl karo veiksmų vieni fabrikai buvo sunaikinti, kitiems teko stabdyti gamybą, nes dėl energetinių objektų atakų trūkinėjo elektros tiekimas.

Šiuo metu nei dalių, nei pačių transporto priemonių deficito nebeliko, tačiau yra kitokių trikdžių.

„Transporto priemones įmonės dažniausiai įsigyja lizingo būdu, tačiau kylant Europos centrinio banko nustatomoms bazinėms palūkanoms didėja ir tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR, o tai kelia lizingo įmokas. Tokia tendencija turi įtakos transporto kompanijų investicijoms“, – sakė D.Čiočys.

Jo teigimu, geopolitinių veiksnių, fiskalinių sprendimų ir infliacijos nulemtas neapibrėžtumas verčia investuotojus atsargiai žvelgti į plėtrą, kadangi nėra aišku, kaip elgsis vartotojai.

Specialistų jau pradėjo stigti

Pokyčiai vyksta ne tik rinkoje, bet ir pačiose transporto priemonėse. Pastaraisiais metais automobiliuose akivaizdžiai gausėja elektroninių komponentų. Ši tendencija atskleidė kitą pavojų – jau akivaizdžiai stinga juos remontuoti ar pakeisti gebančių specialistų.

„Per keletą metų labai išaugo diagnostikos paslaugų poreikis. Bet augimas toks, kad sunku surasti šios specializacijos darbuotojų, ypač automobilių elektrikų. Tai tapo vienu didžiausių iššūkių mūsų rinkoje.

O juk elektronikos komponentų tik gausės. Žinoma, vidaus degimo variklius keičiant elektriniais, dalies detalių išvis nebeliks – tokių, kaip švaistikliai, alyvos filtrai ir panašių. Bet jas pakeis kitokios, naujoviškos. Todėl jas galinčių remontuoti specialistų reikia čia ir dabar, o ateityje reikės dar daugiau“, – tvirtino „Inter Cars Lietuva“ direktorius.

Staigaus elektromobilių proveržio Lietuvos sunkvežimių rinkoje jis dar neprognozavo. Bent kol kas tokios transporto priemonės yra reikšmingai brangesnės už varomas vidaus variklių, o jų vienu įkrovimu įveikiamas atstumas netenkina net ir šalies masteliais, ką jau kalbėti apie visos Europos rinką.

„Žinoma, baterijos tobulėja ir su jų evoliucija šios problemos ateityje gali būti išspręstos. Bet kol kas daugiausia pokyčių galima tikėtis nebent iki 3,5 tonos sveriančio komercinio transporto sektoriuje: čia bendrovės jau įsigyja elektra varomus automobilius kroviniams ar siuntoms pristatyti. Taip pat perspektyvų yra ir miesto autobusų rinkoje“, – teigė D.Čiočys.