Sistema „Start-Stop“ ir jos įtaka paskirstymo mechanizmui

„Start-Stop“sistema pagal konstruktorių sumanymą turėjo sumažinti kenksmingų medžiagų emisiją stovint kamščiuose arba sankryžose, tačiau gali neigiamai paveikti tiek patį variklį, tiek jo pagalbinę įrangą.

Neįmanoma tiksliai apskaičiuoti kai kurių automobilių su sistema „Start-Stop“ variklių ilgaamžiškumo kritimo. Be abejo, labiausiai „nukenčia“ stūmoklių-alkūninio veleno sistema ir visi elementai, tepami variklio alyva. Naudodami įvairius sprendimus, filtrų gamintojai stengiasi apriboti alyvos ištekėjimą iš filtro po variklio išjungimo, o alyvų gamintojai kuria alyvas su aukštu temperatūriniu stabilumu, kurios naudojant klampumo modifikatorius užtikrina storo ir patvaraus tepančios alyvos sluoksnio išlaikymą. O kaip sistema „Start-Stop“ veikia variklio paskirstymo mechanizmą?

„Start-Stop“ ir grandininis paskirstymo mechanizmas

Stūmoklių-alkūninio veleno sistema yra ne vienintelė sistema, kuri greičiau susidėvi varikliuose su sumontuota ir aktyvia „Start-Stop“ sistema. Variklio paleidimo ir išjungimo metu didžiules apkrovas taip pat patiria paskirstymo mechanizmo pavara. Stovint automobiliui, kuriame yra naudojama grandininė paskirstymo mechanizmo pavara, yra „atleidžiamas“ hidraulinis grandinės įtempiklis. Pakartotinai paleidus variklį, turi praeiti kelios sekundės, kol grandinė bus tinkamai įtempta. Ką tai reiškia praktikoje?

Privažiuojame prie sankryžos ir mus sustabdo raudonas šviesoforo signalas. Variklis išsijungia 45 sekundėms. Užsidega žalia šviesa, atleidžiame stabdžio pedalą ir staigiai nuspaudžiame akceleratoriaus pedalą bei dinamiškai pajudame iš sankryžos. Paskirstymo grandinei sunkiausias yra tas momentas, kai staigiai nuspaudžiame akceleratoriaus pedalą esant atleistam įtempikliui – kai grandinė silpnai įtempta, tai sukelia staigius, šuoliškus jos įtempimus. Deja, tai turės neigiamos įtakos grandinės grandžių pirštams ir sukels laisvumų atsiradimą bei pagreitins grandinės išsitempimą. Čia kalbame apie dešimtąsias milimetro dalis, tačiau jei padauginsime šią vertę iš grandžių skaičiaus, pamatysime, kad nedaug trūksta iki to, kad „pasislinktų“ krumpliaračių signalai ir sustotų variklis. Tai švelniausia gedimo eiga, nes taip pat galima tikėtis ir grandinės nutraukimo.

„Start-Stop“ ir diržinis paskirstymo mechanizmas

Paskirstymo mechanizme su diržine pavara kritinis momentas yra variklio išjungimas – dažniau diržas peršoka per krumplius gesinant variklį, o ne jį paleidžiant. Kiek variklio su „Start-Stop“ sistema paleidimas vyksta švelniai, tiek jo sustabdymas yra staigus. Naujiems automobiliams su nedidele rida nieko blogo neturėtų nutikti. Problemų atsiranda varikliuose su 150-200 tūkstančių kilometrų rida. Dėl laisvumų paskirstymo mechanizme (visiškai natūralių po tokios ridos) ir jau silpnai įtempto paskirstymo diržo jis gerokai lengviau gali peršokti.

Aptarnaujant variklius su „Start-Stop“ sistema, verta susimąstyti apie krumpliaračių ir kintamų paskirstymo fazių reguliatorių (jei tokie yra) keitimą kas antrą paskirstymo mechanizmo pavaros keitimą. Antrojo ir kitų paskirstymo mechanizmo pavaros keitimų atveju, vienareikšmiškai verta sutrumpinti jo keitimo intervalus. Pastaruoju metu dauguma mechanikų grįžta prie rekomendacijų keisti paskirstymo mechanizmo pavaras kas 90 tūkst. kilometrų (ekstremaliose situacijose – net kas 60 tūkst. km).

Verta paminėti, kad įmonė HEPU siūlo pilnai sukomplektuotus, sustiprintus paskirstymo mechanizmo pavaros komplektus papildomai pažymėtus simboliais XT. Patikrinkite šių komplektų asortimentą pas savo atsarginių dalių platintoją ir naudokite juos ekstremaliai apkrautiems varikliams.

„Start-Stop“ ir aušinimo skysčio siurblys

Diržinė paskirstymo pavara labai dažnai taip pat varo aušinimo skysčio siurblį. Gali atsitikti taip, kad būtent jis transporto priemonėse su sistema „Start-Stop“ taps silpniausiu paskirstymo mechanizmo pavaros elementu ir netikėtų problemų šaltiniu. Kodėl? Priežastimi gali būti trumpalaikis taupymas. Dažnai mums atrodo, kad aušinimo skysčio siurblys – paprastas elementas ir jį pirkdami bandome sutaupyti. Dažniausiai kainos skirtumas lemia produkto kokybę, tačiau „plika akimi“ sunku pastebėti skirtumą tarp gero ir pigaus aušinimo skysčio siurblio.

Vienas iš skirtumų – tai siurblio ašies guoliai. Pigių siurblių gamintojai naudoja rutulinius guolius tiek siurblio varančiojo krumpliaračio, tiek rotoriaus pusėje. Jei „šlapioje“ siurblio pusėje guolio neveikia didelės jėgos, tai pavaros pusėje yra visiškai kitaip. Mažas rutulinis guolis su mažu mažą apkrovą perduodančiu paviršiumi neatlaikys šimtų ar tūkstančių variklio įjungimo ir išjungimo ciklų automobilio su „Start-Stop“ sistema variklyje. Labai greitai toks guolis bus pažeistas, iš siurblio korpuso bus išplėšta ašis ir įvyks paskirstymo mechanizmo pavaros pažeidimas. Įmonė HEPU aušinimo skysčio siurbliuose varančiojo krumpliaračio pusėje naudoja adatinius guolius. Jie suteikia galimybę perkelti nepalyginamai didesnes apkrovas nei pigūs rutuliniai guoliai ir užtikrina tinkamą siurblio bei paskirstymo mechanizmo pavaros darbą, taip pat ir automobiliuose su sistema „Start-Stop“, kurie eksploatuojami sunkiomis sąlygomis.

Jau nuo seno yra žinoma, kad didžiausias variklio elementų susidėvėjimas vyksta jo paleidimo metu (ir ne tik „šaltojo“). Transporto priemonės su sistema „Start-Stop“, kurios yra dažniausiai eksploatuojamos miesto sąlygomis, atlieka nuo keliolikos iki keliasdešimt kartų daugiau variklio paleidimo ir išjungimo ciklų per dieną, palyginti su automobiliais be šios sistemos. Tai sudaro milžinišką apkrovą visoms susietoms dalims, taip pat ir paskirstymo mechanizmams.

Visuose automobiliuose, ne tik tuose, kuriose yra įrengta sistema „Start-Stop“, rasime mechaninių dalių daugiau ar mažiau atsakingų už tinkamą automobilio veikimą. Kai kurių dalių susidėvėjimo požymiai nėra pastebimi kiekvienam vairuotojui, bet kaip parodė pastarieji metai, išskirtinėje situacijoje (arba dėl žinių stokos), kai kurie automobilių savininkai pailgina keitimo intervalus ir tai, be abejo, anksčiau ar vėliau turi liūdnų ir brangiai kainuojančių pasekmių. Taip pat automobiliuose yra dalių ir sistemų, kurios iki kol visiškai nustos veikti, siunčia aiškius signalus, kad kažkas negerai. Dėl to patyręs vairuotojas pastebės, kad jų tarnavimo laikas eina į pabaigą ir apdairiai suplanuos jų keitimą. Galų gale, automobiliuose yra tokių komponentų, kaip paskirstymo mechanizmas, kurie nerodo aiškių arba vairuotojui pastebimų artėjančio gedimo požymių. Jų nepavyks „reanimuoti“ pakelėje, jie nesulauks ypatingos situacijos ar pailgintų keitimo intervalų. Įvykus gedimui, jie sustabdo automobilį čia ir dabar, o tolimesnė kelionė yra įmanoma tik užkėlus automobilį ant evakuatoriaus-tralo. Prie abejotinos „pramogos“ keliauti ant tralo dar prisidės ir remonto išlaidos, kurios akimirksniu gali sužlugdyti transporto priemonės savininko ir jo šeimos biudžetą.

Norėdama sumažinti aprašytų nemalonių nuotykių skaičių ir padidinti vartotojų sąmoningumą bei padėti mechanikams darbe, įmonė HEPU pradeda kampaniją, kuri primena, kad paskirstymo mechanizmas kartu su papildomais varomais elementais (pvz., aušinimo skysčio siurbliu) yra tarsi automobilio širdis. HEPU rekomenduoja griežtai laikytis paskirstymo mechanizmo pavaros keitimo intervalų ir trumpinti juos automobiliams su jautriais ar labiau apkrautais varikliais.

Ar verta rizikuoti patirti rimtą gedimą? Į šį klausimą privalo sau atsakyti tiek automobilio su „Start-Stop“ sistema savininkas, tiek jį aptarnaujantis mechanikas.