Rusijos invazija į Ukrainą keičia autosporto paveikslą

Jei kam nors buvo likę abejonių kiek profesionaliame sporte yra politikos, tai po Putino chuntos bandymo okupuoti Ukrainą „Z“ simboliu savo aprangas ženklinti pradėję Rusijos atletai sudėliojo paskutinius taškus ant „i“.

Neatsitiktinai šios šalies komandos buvo pašalintos absoliučiai iš visų tarptautinių turnyrų bei čempionatų. Automobilių sportas išimtimi netapo.

Atsakymas į klausimą – kokiose lenktynių disciplinose buvo stiprūs rusų pilotai? – gana nesudėtingas. „Dakaro“ maratone per 22 pastaruosius metus 18 pergalių iškovojo KAMAZ komanda. Šie skaičiai kalba patys už save, o sergantys už kitas komandas guostis gali nebent tuo, kad antrame didžiausiame Tatarstano federacinės respublikos mieste Naberežnyje Čelny surinktame sunkvežimyje nėra nei vienos „tėvyninės“ gamybos detalės: varikliai atkeliauja iš Kinijoje amerikiečiams priklausančios įmonės „Dongfeng Cummims“, turbokompresoriai „BorgWarner“ ir „ZF Sachs“ pavarų dėžės iš Vokietijos, stabdžiai – iš „Wabco“, pakaba „Reiger“ – iš Olandijos, „Sisu“ pusašiai iš Suomijos ir t.t.

Kadangi šiais metais „Dakaro“ organizatoriai prieš pat nosį užtrenkė duris MAZ komandai iš Baltarusijos, turėtų nutikti stebuklas, jei 2023-aisiais prestižinėse ištvermės lenktynėse būtų leista startuoti KAMAZ.

Tiesa, yra viena teorinė galimybė. Rusijos pilotai turėtų viešai pasirašyti po specialia FIA deklaracija, kuria nevyniojant žodžių į vatą Putino „specialioji operacija“ yra vadinama karo nusikaltimu. Po tokiu dokumentu parašą padėjusiam piliečiui tėvynėje grėstų 15 metų kalėjime, todėl bent jau kol kas neatsirado nei vieno lenktynininko, norinčio tapti kankiniu. Dėl šios priežasties iš Pasaulio ir Europos klasikinio ralio čempionatų dalyvių sąrašų dingo mažiausiai dvi puikiai mūsų šalies autosporto fanams pažįstamos ralio vunderkindų pavardės – Aleksejaus Lukjaniuko ir Nikolajaus Griazino.

Šiek tiek daugiau triukšmo buvo kilę „Formulės 1“ pasaulyje. Šios lenktynių serijos organizatoriai nutraukė sutartį su „Rusijos GP“ etapo Sočyje rengėjais, o „Haas“ komanda atsisveikino su vienu savo pilotų Nikita Mazepinu. Pastarasis taip pat kvietė nepainioti „sporto su politika“ ir netgi perdažė savo bolidą nepalikdamas Rusijos vėliavos spalvų, tačiau kai N. Mazepinas ir jo tėvas, „Uralkali“ davininkas, Dmitrijus Mazepinas buvo įtraukti į sąrašą asmenų, kuriems ES pritaikė sankcijas, neatsakytų klausimų nebeliko.

Tam tikrų korekcijų Rusijos sukeltas karas padarys ir Lietuvos automobilių sporto padangėje. Daugiausia dėmesio sulaukė keletą komandų ralio bei žiedinių lenktynių čempionatuose rėmusios naftos produktų įmonės „Viada“ ir „Baltic Petroleum“. Nors formuojant metinius biudžetus skausmingų praradimų mūsiškiai pilotai greičiausiai nepajus, skyrybos svarbios dėl kitko: lig šio maždaug 80 proc. „kovinių“ automobilių naudojo biodegalus E85. Energetinėmis savybėmis šis kuras prilygo specialiam sportiniam benzinui, tačiau buvo gerokai pigesnis, leido išgauti didesnę variklio galią ir netgi sumažinti komandos išlaidas mokant mažesnius su tarša susijusius mokesčius. Kadangi E85 realiai naudojo tik sportininkai, prekyba šiais degalais nebuvo pelninga, nutraukus bendradarbiavimą su  „Viada“ ir „Baltic Petroleum“ greičiausiai nebeliks vietų, kur biodegalų galima įsigyti.

Su šiomis įmonėmis Lietuvos automobilių sportas turėjo dar vieną sąlyčio tašką. Netoli Ukmergės esančios autokroso trasos šeimininkais prieš kurį laiką tapo būtent „Viada“. Praėjusiais metais  joje vyko autokroso čempionato etapas, o organizatorius į trasos paruošimą investavo daugiau nei 10 000 eurų. Nutraukus bendradarbiavimą šie pinigai virsta nuostoliais, autosporto objektų sąrašas sutrumpėja. 

Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidentas Egidijus Janavičius, komentuodamas visas šias permainas siūlė neskubėti daryti labai toli siekiančių išvadų, nes labai daug kas priklausys nuo pačių svarbiausių politinių įvykių baigties.

„Per porą mėnesių pokyčių buvo gerokai daugiau nei per 30 pastarųjų metų. Tikėtina, kad permainos dar nesibaigė. Kol kas atšaukti tik kai kurie tarptautiniai „Cross-contry“ lenktynių etapai (dėl logistikos problemų neįvyko Kazachstane planuotas Pasaulio čempionato etapas), bet jei karas Ukrainoje peraugs į dar didesnį konfliktą, tikėtina sugrius labai daug projektų. Klausimas, ar bus rengiamas tas pats „Dakaro“ maratonas. Nesu politikas-futurologas, todėl nuo spėlionių kokia bus įvykių raida susilaikysiu“, – sako LASF vadovas.

Kita vertus E. Janavičius pastebėjo, kad Rusijos izoliacija technikos eksploatavimo požiūriu jokios apčiuopiamos įtakos neturės. Mūsiškiuose čempionatuose dalyvius iš Rusijos ar Baltarusijos taip pat būdavo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, todėl lenktynių kokybė nenukentės.     

Buvęs FIA Tarptautinio Apeliacinio Teismo ir Tarptautinio Tribunolo teisėjas Arnas Paliukėnas, pastaraisiais metais dirbantis  sunkiai suskaičiuojamoje gausybėje lenktynių visoje Europoje, patvirtino, kad iš dalyvių sąrašų visur dingo praktiškai visos rusiškos pavardės. Tiesa, tai susiję ne tik su Ukrainoje sukeltu karu, bet ir su Rusiją persekiojančiais dopingo skandalais.

„2020-ųjų gruodį Tarptautinio sporto arbitražo teismas priėmė sprendimą, neleidžiantį tam tikruose čempionatuose ir taurės važiuoti su Rusijos vėliava. Panašiais kaip ir su „švariais“ olimpiečiais, kai kurie rusai lenktynininkai teoriškai gali startuoti kaip FIA atstovai. Tačiau kaip visa tai atrodys realybėje kol kas neaišku“, – dėsto A. Paliukėnas.