„Mahle“ termostatai

Termostatas – tai elementas, kuris daugybę metų buvo neatsiejama vidaus degimo variklio dalimi. Termostatas yra sukurtas taip, kad būtų pasiekta ir išlaikyta degimo variklio darbinė temperatūra.

Apie termostato egzistavimą sužinome tik vairuodami, kai aušinimo skysčio temperatūros rodiklis pavojingai viršija ribinę vertę ir transporto priemonės variklis perkaista arba darbinė temperatūra negali būti pasiekta ir transporto priemonės variklio temperatūra yra nepakankama. Termostato vaidmuo – reguliuoti aušinimo skysčio cirkuliaciją, jis gali blokuoti arba leisti jo srautą per radiatorių.

Šį procesą reguliuoja aušinimo termostatai su terminio išsiplėtimo elementu termostato įdėkle prie jų centro (1 pav.). Temperatūrai keičiantis, įmontuotas vaško elementas veikia kaip reguliatorius. Kai variklis šaltas, aušinimo skysčio grandinė lieka uždaryta, o variklio sudedamosios dalys sušyla greičiau. Užuot tekėjęs per radiatorių, aušinimo skystis teka per mažesnę grandinę, žinomą kaip apėjimo kilpa (2 pav.). Variklio skleidžiama šiluma sušildo aušinimo skystį iki reikiamos temperatūros. Prieš pat pasiekiant optimalų temperatūros lygį, termostatas atveria srauto pratekėjimą į radiatorių (3 pav.). Jeigu temperatūra kyla pernelyg staigiai, visas aušinimo skystis cirkuliuoja po radiatorių, kai tuo metu  apėjimo kilpa užsidaro, kad apsaugotų variklį nuo perkaitimo (4 pav.). Papildomų sudedamųjų dalių aušinimo grandinę galima valdyti atskirai pagal šį veikimo mechanizmą, taip pat, kaip ir pirminę variklio aušinimo grandinę.

1  pav. Termostato įdėklas su šiluminio plėtimosi elementu

1. Iš variklio
2. Į radiatorių
3. Apėjimas
4. Išsiplėtimo smūgis
5. Apėjimo smūgis
6. Pagrindo plokštė
7. Vožtuvo diskas
8. Priekis
9. Šiluminio plėtimosi elementas
10. Apėjimo vožtuvas

2 pav. Maža aušinimo skysčio grandinė (įkaitimo fazė)



3 pav. Didelė ir maža aušinimo skysčio grandinės (įprastas veikimas)

Klasikinio termostato išplėtimas yra žemėlapiu valdomas termostatas, t. y. termostatas su papildomu kaitinimo elementu, kuris leidžia dar geriau kontroliuoti variklio temperatūrą.

Esant normaliai apkrovai, žemėlapiu valdomas termostatas veikia kaip klasikinis termostatas, t. y. palaiko aušinimo skysčio temperatūrą (100-110 °C). Staiga padidėjus apkrovai, t. y. paspaudus akceleratoriaus pedalą, važiuojant į kalną, variklio kompiuteris siunčia signalą į elektrinį kaitinimo elementą. Šis šildymas imituoja aušinimo skysčio temperatūros kilimą, todėl termostatas atsidaro anksčiau, nei tai parodo aušinimo skysčio temperatūra.

Norint pasiekti tinkamą aušinimo skysčio temperatūrą, variklio valdymo bloke susidaro skirtingų situacijų. Kiekviena situacija priklauso nuo dviejų parametrų: variklio apkrovos ir transporto priemonės greičio.

Tai turi keletą teigiamų efektų:

• optimalus degimas dėl padidėjusios sienos ir komponentų temperatūros;
• mažesnės degalų sąnaudos dėl sumažėjusios variklio alyvos klampos ir sumažėjusių trinties nuostolių;
• mažesnė tarša dėl geresnio degimo;
• dėl sumažėjusios aušinimo skysčio temperatūros, esant visai apkrovai, pagerėja galia;
• didesnis komfortas dėl aukštesnės aušinimo skysčio temperatūros ir geresnio salono šildymo.

Žemėlapiu valdomo termostato pažeidimai yra tokie patys kaip ir klasikinių termostatų. Vis dėlto reikia atsiminti, kad pašalinus kaitinimo elemento jungtis nepataisomai sugadinamas visas termostatas. Paprasčiausias būdas patikrinti kaitinimo elementą yra jo atsparumo matavimas (6 pav.). Jis turėtų patekti į 10Ω-17Ω intervalą. Kaip ir įprasti termostatai, žemėlapiu valdomi termostatai natūraliai nenusidėvi, jiems nereikia priežiūros ir jie yra suprojektuoti taip, kad tarnautų visą variklio tarnavimo laiką. Vis tik išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, prastos kokybės aušinimo skysčio naudojimas, gali pakenkti medžiagoms. Kitos galimos gedimo priežastys – ankstesnė žala, kurią sukėlė terminė perkrova arba užteršimas dėl aušinimo sistemoje atliktų darbų, pavyzdžiui, keičiant aušinimo skysčio ar vandens siurblį, aušintuvą, aušinimo skysčio žarną, paskirstymo diržą arba „V“ formos diržą.