Kokie reikalavimai keliami norint įkurti autoservisą?

Pradedantieji verslininkai, nusprendę pradėti savo verslą, neretai planavimą pradeda skaičiuodami, kiek iš viso to pavyks uždirbti. Nepriklausomai nuo to, kokia veikla planuojama, pirmiausiai patariama išsiaiškinti, kokių leidimų planuojamam verslui reikės ir ar nekils sunkumų tvarkant visus biurokratinius formalumus. Ne išimtis – ir norint įkurti autoservisą.

Reikalavimai patalpoms

Jei patalpos surastos, įranga užsakyta, o su darbuotojais pasirašytos sutartys, belieka suderinti reikiamus leidimus. Vadovaujantis tokia seka, vos pradėjus autoserviso verslą galima stipriai finansiškai nukentėti dar net nespėjus atverti vartų klientams. Pirmas ir bene svarbiausias darbas turėtų būti planuojamo autoserviso patalpų įvertinimas, ar jos atitinka visus keliamus reikalavimus.

„Renkantis naujas patalpas autoservisui, pirmiausiai būtina atsižvelgti į patalpų paskirtį, nes tokia veikla gali būti vykdoma tik negyvenamosios paskirties pastatuose. Tai turėtų būti paslaugų, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai. Tai ypač dažnai dėmesio nesulaukiantis reikalavimas, kurio nepaisymas gali kelti tiesioginę grėsmę veiklos tęstinumui ateityje“, – teigia bendrovės „Biosistema“ direktorius Povilas Baltusevičius, autoservisams keliamų aplinkosauginių reikalavimų ekspertas.

Galvojant apie patalpų įrengimą, jis pataria atsižvelgti į tai, kad dirbtuvių grindys turi būti padengtos nelaidžia skysčiams danga, atsparia benzino ir kitų skysčių ardomajam poveikiui. Jeigu dirbtuvėse įrengiama ant grindų nutekėjusių skysčių surinkimo sistema, ji negali būti sujungta su jokiu nuotekynu, išskyrus talpas, skirtas transporto priemonių kėbulo plovimui.

Kaip žinoma, automobilių dirbtuvėse nuolat kaupiasi naudotos padangos, naudojimui nebetinkami akumuliatoriai, alyva, filtrai. Vis dėlto ne visos įmonės, atsikratydamos šiomis naudotomis dalimis ir medžiagomis, rūpinasi gamta. Dažnai nenumatoma patalpų ar erdvės dirbtuvėse, kur bus laikomos talpos atliekų rūšiavimui ir laikymui iki išvežimo. P. Baltusevičius pabrėžia, kad tokių talpų reikia ne vienos ir ne trijų, o daugiau, todėl ir vietos klausimas tampa svarbus. Apie tai nepagalvojus, net ir norint tinkamai laikyti, rūšiuoti bei saugoti veiklos metu susidarančias atliekas, tai daryti, nepažeidžiant reikalavimų, tampa sudėtinga.

Ne ką mažiau svarbi ir įdarbinamų specialistų kvalifikacija – net ir „auksines rankas“ turintys darbuotojai savo kvalifikaciją turi įrodyti atitinkamais pažymėjimais.

„Teisės aktai draudžia atlikti dalį transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto darbų neturint specialių žinių bei kvalifikaciją patvirtinančių pažymėjimų, pavyzdžiui, dirbti su transporto priemonių kondicionavimo sistemomis. Be specialių žinių kils sunkumų įgyvendinant ir kitus aplinkosauginius teisės aktų reikalavimus, todėl investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą yra būtina“, – teigia „Biosistema“ direktorius P. Baltusevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pradedant darbus yra būtina autoserviso registracija GPAIS sistemoje (www.gpais.eu) veiklos vykdytojo deklaracijos pateikimui, atliekų vežimo lydraščių formavimui ir atliekų apskaitos vedimui.

Būtina įvertinti pavojus

Be aplinkosauginių reikalavimų, nemažai formalumų reikia sutvarkyti ir galvojant apie autoserviso priešgaisrinę ir civilinę saugą. Kalbėdamas šia tema, bendrovės „Verslo aljansas“ gaisrinės ir civilinės saugos centro vadovas Gintaras Keturakis pirmiausia siūlo įvertinti planuojamo autoserviso bendrą plotą.

„Priešgaisrinės saugos taisyklėse nurodyta, kad jeigu autoservisas yra didesnis nei 300 m² bendro ploto, turintis degiųjų medžiagų, tuomet įmonėje turi būti už priešgaisrinę saugą atsakingas asmuo – tai gali būti pats vadovas ar paskirtas darbuotojas, kuriam reikalinga gauti gaisrinės saugos vadovo pažymėjimą“, – akcentavo G. Keturakis.

Autoservise gaisrinės saugos vadovas turi ne vieną atsakomybę – jis privalo pravesti mokymus darbuotojams, paruošti evakuacinius planus. Jeigu automobilių dirbtuvėse dirba bent du darbuotojai – jau būtina turėti priešgaisrinės saugos instrukciją, kurioje turi būti aprašyti visi pavojai, kaip reikėtų elgtis gaisro metu.

„Daugiausiai gaisrų autoservisuose kyla tuomet, kai vykdomi darbai su atvira liepsna, pavyzdžiui, virinant duslintuvus. Tam reikia imtis ypatingų saugumo priemonių. Darbų instrukcijoje turėtų būti aprašyta, kaip turi būti vykdomi ugnies darbai, kad nekiltų gaisras, t. y. pašalinti visas degias medžiagas 5 metrų spinduliu, naudoti uždangalus, apsaugančius nuo žiežirbų patekimo ant degių paviršių ir kt. Be to, vykdant darbus su atvira ugnimi, negalima naudoti tepaluotų drabužių, pirštinių, o pas mus juk dar įprasta tomis pačiomis tepaluotomis pirštinėmis naudoti suvirinimo aparatą – tokiu atveju darbuotojai gali patys užsidegti. Todėl suvirinimo darbams reikėtų naudoti jau kitą aprangą“, – patarė specialistas.

Kalbėdamas apie evakuaciją, „Verslo aljanso“ gaisrinės ir civilinės saugos centro vadovas G. Keturakis pabrėžė būtinybę tiksliai numatyti kelius, kaip žmonėms pasišalinti kilus gaisrui, kaip patraukti automobilius ir, žinoma, laikytis šių taisyklių: „Tai yra dažna problema autoservisuose – neretai remonto patalpose būna prigrūsta tiek mašinų, kad neįmanoma pro jas praeiti. Kilus gaisrui, jeigu ugniagesiams reikia patraukti iš kelio automobilius, nuostoliai būna kur kas didesni.“

Planuojantiems kurti plataus darbų profilio autoservisą, taip pat pravartu žinoti apie specifinius reikalavimus dažymo, lakavimo darbams ir degių skysčių laikymui.

„Dažyti reikia specialiai įrengtose patalpose, nes labai svarbi yra vėdinimo sistema. Jeigu vėdinimo sistemos nėra arba ji nėra įjungta, neveikia, ten dirbti negalima. Pirma, galima patiems darbuotojams apsinuodyti, antra – ima kauptis pavojingi garai ir mažiausia kibirkštis gali sukelti sprogimą. Be to, mažai kas taip daro, bet po pamainos darbo iš dažymo kameros turėtų būti išvalomos degiosios nuosėdos, patalpas reikia nuolat valyti“, – sakė specialistas.

Planuojant patalpas, patariama rūkymo vietą apgalvoti iš anksto – ji turi būti lauke arba specialioje patalpoje, bet ne bendrose patalpose. Kaip dar vieną potencialią gaisro riziką, į kurią būtina atsižvelgti įrengiant autoserviso patalpas, jis paminėjo elektros instaliaciją.

„Autoservisuose dažnai būna per visas dirbtuves ištampyti laidai, tačiau elektros instaliacija turi būti tvarkinga. Jeigu kištukai ima kaisti, kibirkščiuoti, kyla gaisro pavojus. Elektrinius įrenginius irgi reikia naudoti atsižvelgiant pagal elektros instaliaciją, t. y. jeigu bus naudojami didelio galingumo prietaisai, pavyzdžiui, kompresoriai, o išvedžioti laidai nebus tinkami, jie ims kaisti ir kils gaisro rizika“, – teigė G. Keturakis.

Taip pat prieš priduodant objektą būtina užpildyti priešgaisrinės saugos deklaraciją, kurią reikia pateikti PAGD – priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ar priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. To reikia tam, kad būtų žinoma apie objekte vykdomą veiklą.

G. Keturakis taip pat priminė, kad nuo 2019 m. pradžios atsirado nauji civilinės saugos reikalavimai įmonėms, kuriose dirba 10 ir daugiau žmonių. Jo teigimu, apie tai dar ne visi vadovai žino, tačiau jų įmonėse turėtų būti parengtas visas civilinės saugos darbų paketas: paskirtas atsakingas už civilinę saugą darbuotojas, kuris turi baigti atitinkamus kursus, paruoštas ekstremalių situacijų valdymo planas, prevencinių priemonių planas ir daug kitų dokumentų.

Šiame straipsnyje apžvelgėme tik dalį aspektų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, siekiant užtikrinti sklandžią autoserviso veiklą ir aplinkosauginių bei priešgaisrinių ir civilinės saugos reikalavimų laikymąsi įmonėje. Išsamią atmintinę, skirtą sužinoti pagrindinius reikalavimus ir leidimus, reikalingus autoservisams, yra parengusi organizacija „Versli Lietuva“ – ją galima peržiūrėti internete adresu www.verslilietuva.lt/autoservisas.