Ar visos automobilių dalys yra pakartotinai naudojamos ir perdirbamos?

Europos Sąjungos (ES) direktyva numato, kad 95 proc. automobilio atliekų turi nukeliauti į naudojimą, pakartotinį naudojimą ar perdirbimą ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.

Siekiant, kad išardytos transporto priemonės sukurtų kuo daugiau vertės, reikia specialių žinių ir patirties. Ar visos automobilių dalys yra pakartotinai naudojamos ir perdirbamos?

Jei skaičiuotume iki mažiausių varžtų, viename automobilyje yra tūkstančiai skirtingų detalių, kurias tinkamai paruošti naudojimui ar šalinimui reikia specialių žinių ir patirties. Tačiau seni automobiliai, kaip ir kita pasenusi, netinkama tolesniam naudojimui įranga, turėtų būti perdirbami, taip taupant gamtos išteklius ir kitus resursus.

ES direktyva, kuri galioja ir Lietuvai, numato, kad beveik visos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekos turi būti panaudotos pakartotinai, panaudotos ar perdirbtos ir tik nedidelė dalis šių atliekų (5 proc.) gali būti pašalinama.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo apdorota (paruošta naudoti ar šalinti) 32 tūkst. tonų ENTP. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) nuomone, tokių transporto priemonių per metus susidaro kur kas daugiau, nes į oficialią statistiką nepatenka šešėlyje veikiantis automobilių ardytojų verslas.

„Mūsų duomenimis, Lietuvoje kasmet išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 30 proc. (15-18 tūkst. tonų) sudaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitos automobilių dalių atliekos. Nors visos atliekos turėtų būti tinkamai sutvarkytos, jos vis dar dažnai neteisėtai šalinamos komunalinių atliekų konteineriuose, deginamos ar nugula atokesnėse vietose“, – sako ENTPTA vadovas Vladimiras Jankoit.

Pakartotinai naudojami komponentai

Teisės aktai draudžia gyventojams patiems ardyti senus automobilius. ENTP gali ardyti tik leidimą tuo užsiimti turintys fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys specialių žinių ir patirties.

Transporto priemonių ardymo metu susidaro ganėtinai daug detalių, kurios dar tinka pakartotiniam naudojimui. Pasak V. Jankoit, tokie komponentai – tai automobilių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai, salono ir kitos dalys.

„Kartais užtenka vieno esminio gedimo, po kurio automobilis tampa netinkamas naudojimui – jo remontas transporto priemonės savininkui nėra ekonomiškai naudingas. Transporto priemonės dalys, nesusijusios su esminiu  gedimu, gali būti nepriekaištingos būklės ir panaudotos kitam automobiliui“, – kalba V. Jankoit.

Ką dažniausiai galima perdirbti?

Kai transporto priemonių dalys netinkamos pakartotiniam naudojimui, jos turi būti perdirbamos ir kuo mažiau jų pašalinama.

„Vertę rinkoje turinčios automobilių atliekos įprastai nesimėto bet kur – jos patenka pas atliekų tvarkytojus. Tarp tokių atliekų yra naudoti akumuliatoriai, amortizatoriai, filtrai, metalai. Atliekų perdirbimas taupo gamtos ir energijos išteklius, kuria darbo vietas ir apsaugo aplinką nuo taršos“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) atstovė Vitalija Sičiūnienė.

Automobiliuose metalas sudaro didelę bendros automobilio masės dalį. Tokios dalys, kaip aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos ENTP metalinės dalys, patekusios pas atliekų tvarkytojus, yra išlydomos ir metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje.

Atliekų tvarkytojai, be jau minėtų dažniausiai pakartotiniam naudojimui tinkamų automobilių dalių, perdirba ir visas kitas transporto priemonių atliekas.

„Bene daugiausia rūpesčių kelia bevertės transporto priemonių atliekos, pavyzdžiui, naudota alyva, padangos, plastikas ir kai kurios salono dalys, pavyzdžiui, kilimėliai ar susidėvėjusios sėdynės. Naudota alyva vis dar yra neteisėtai deginama (dažniausiai ja šildomos patalpos), o jos degimo metu išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvožemius bei gruntinius vandenis. Kai ši atlieka patenka pas atliekų perdirbėjus, po perdirbimo sugrįžta į rinką, todėl yra saugomi gamtos ištekliai. Tai ypač aktualu, kai rinkoje stebime rekordines energijos išteklių kainas“, – teigia V. Sičiūnienė.

ENTP tvarkymo organizavimą GIA yra pavedę daugiau nei 1 tūkst. gamintojų ir importuotojų Lietuvoje, o iš viso asociacija vienija beveik 1,9 tūkst. narių. GIA, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas bei jų nešalinti kartu su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.