Ar galima naudoti vario purškalą, montuojant naują cilindrų bloko galvutės sandariklį?

„Elring“ mokymų komanda, keliaujanti po visą pasaulį ir susidurianti su daugybe skirtingų dirbtuvių ir mechanikų, vis stebisi šiuo jiems reguliariai pateikiamu klausimu. Jis užduodamas arba praktinių techninių pratybų metu, arba tyliai, mokymų pabaigoje.

Ar galima / reikia / būtina naudoti vario purškalą, montuojant naują cilindrų bloko galvutės sandariklį?

Ir atsakymas visada yra: „Ne, vario purškalo nenaudokite“.

Kodėl nereikalingas vario purškalas?

Siekdami aiškumo, pirmiausia paaiškinsime, kokios konstrukcijos nauji cilindrų bloko galvutės sandarikliai šiandien yra montuojami dirbtuvėse. Tai gali būti metalo–minkštosios medžiagos sandarikliai arba keliasluoksniai plieno sandarikliai. Nes kokios gi įprastinės dirbtuvės dirba su pertvarkytais varikliais ir senoviniais automobiliais, kuriuose kartais dar naudojami variniai cilindrų bloko galvutės sandarikliai? Apie šiuos sandariklius iš vario pakalbėsime vėliau.

Variklio sandarumui užtikrinti, visų pirma, gamintojo nurodymus atitikti turi variklio bloko ir cilindrų bloko galvutės paviršiai; čia svarbiausia – paviršių šiurkštumas ir bangelių gylis. Tik tada, kai šie parametrai yra tinkami, gali atsiskleisti visas cilindrų bloko galvutės sandariklio potencialas, jis patikimai ir, svarbiausia, ilgam užsandarina variklį. Čia keliasluoksnis plieno sandariklis ir metalo–minkštosios medžiagos sandariklis skiriasi. Jei gamintojo reikalavimai paviršiaus kokybei nežinomi, galima naudoti „Elring“ duomenis.

Kokį neigiamą poveikį vario purškalas turi cilindrų bloko galvutės sandarikliui?

Metalo–minkštosios medžiagos cilindrų bloko galvutės sandariklis

Konstrukcija atrodo visiškai paprasta. Metalinis pagrindas ir iš abiejų pusių priklijuota arba mechaniškai pritvirtinta minkštoji medžiaga. Degimo kamera sandarinama plieno apvadu. Jis suteikia galimybę padidinti suspaudimą ir taip patikimai užsandarina degimo kamerą. Kuo čia gali padėti netolygiai ranka įpurkštas vario sluoksnis?

Variklinės alyvos ir aušalo pralaidų sandarinimas užtikrinamas abiejose pusėse ofsetinės spaudos metodu uždėtu silikonu. Paprastai silikoninės rumbelės aukštis yra 0,05 mm. Ypač reikliuose varikliuose sluoksnio storis gali būti ir kitoks, kad ir čia būtų pasiekiamas apibrėžtas suspaudimo padidinimas. Bet koks papildomas vario sluoksnis panaikintų šį suspaudimo padidinimą ir suspaudimas nebebūtų tinkamas. Tiesioginė to pasekmė – variklio „prakaitavimas“ varikline alyva, aušalu arba abiem skysčiais.




# 828.807        Skirtingas ofsetinės spaudos sluoksnio storis


Kai kurių metalo–minkštosios medžiagos sandariklių visas paviršius gamybos procesų pabaigoje apipurškiamas vadinamuoju mikrosandarinimu (angl. Micro-sealing). Šio sluoksnio storis yra ne didesnis kaip 25 µm ir jis reikalingas mikroskopiniam paviršių sandarinimui pasiekti. Apipurškus vario purškalu, numatytos funkcijos nebeliktų.

Daugelyje metalo–minkštosios medžiagos sandariklių yra naudojamas papildomas elastomerinis komponentas. Varis gadina tam tikrus elastomerus, šis cheminis procesas vadinamas savaimine oksidacija. Įmontuojant cilindrų bloko galvutės sandariklį dirbtuvėse negalima atpažinti, iš kokio elastomero yra pagamintas elementas, todėl kyla labai didelė nesandarumo rizika.



# 833.048        Elastomero elementas

Cilindrų blokų galvutės sandariklis su metalo sluoksniais

Kaip rodo pavadinimas, sandarinimo funkcija pasiekiama, naudojant apibrėžtą plieno sluoksnių skaičių ir kartu su atskirais sluoksniais įspaustas užkarpas bei stabdiklius. Priklausomai nuo sandariklio konstrukcijos, užkarpos ir stabdikliai gali būti viduje arba nukreipti išorėje į variklio bloką ir cilindrų bloko galvutę. Ir degimo kameros sandarinimo užkarpos, ir aušalo bei variklinės alyvos sandarinimo užkarpos yra padengtos aukštai temperatūrai atspariu elastomeru. Sluoksnio storis yra nuo 0,015 mm iki 0,030 mm ir priklauso nuo padėties. Be to, dar gali skirtis ir sluoksnio storio aukščio profilis. Išorinis kontūras gali būti storesnis arba sluoksnio storis gali būti dalinai padidintas aplink degimo kamerą.




Cilindro galvutės tarpiklį sudaro du funkciniai sluoksniai: vidinis nešamasis sluoksnis ir reljefinis kamščio sluoksnis.

Čia ir vėl kyla klausimas: kuo gali padėti netolygiai ranka užpurkštas vario sluoksnis? Geriausiu atveju, niekuo, tačiau kyla labai didelė tikimybė, kad tai sukels nesavalaikį nesandarumą.

Jei varis tikrai būtų geresnis mikrosandarinimo sprendimas už elastomerus, jis būtų naudojamas taip pat ir serijinėje gamyboje bei gaminant atsargines dalis.

Kaip reklamuojamas vario purškalas?

Ant balionėlių pirmiausia matoma nuoroda: „Tinka cilindrų bloko galvutės sandarikliams.“ Tačiau niekur nenurodoma, kaip jis turi cilindrų bloko galvutės sandariklius paveikti.

Kitos minimos savybės: atsparumas aukštai temperatūrai, didelis cheminis atsparumas, elastingumas, laidumas, lengvas formavimas. Tai puiku, tačiau kuri iš šių vario purškalo savybių pagerina pagal originalios įrangos standartus pagamintą cilindrų bloko galvutės sandariklį? Atsakymas – nei viena!

Cilindrų bloko galvutės sandarikliai iš vario

Visgi vario purškalą kai kuriais atvejais naudoti tikrai prasminga, tačiau tik tada, kai sandarikliai pagaminti iš gryno vario. Toks pritaikymas naudojimas tik variklių pertvarkymo srityje arba senoviniuose automobiliuose, į kuriuos vario sandarikliai buvo montuojami jau gamykloje. Įmonės, gaminančios labai galingus variklius, savo specialiosiomis žiniomis nesidalina. Šios žinios apima taip pat ir variklio bloko bei cilindrų bloko galvutės paviršių kokybę bei tam tinkančių smeigių ir veržlių naudojimą. Panašiai galima pasakyti ir apie senovinius automobilius.

Išvada

Priežasčių, dėl kurių vario purškalą reikėtų naudoti ant metalo sluoksnių ar metalo–minkštosios medžiagos cilindrų bloko galvutės sandariklių, nėra.