2020 metai: autoverslo praradimai ir atradimai

„Negalime tikėtis pokyčių darydami tuos pačius dalykus. Krizės yra geriausia, kas gali nutikti žmonėms ir valstybėms, nes krizės atneša progresą (...). Krizėse gimsta išradimai, atradimai ir didžiosios strategijos“, – tokiomis mintimis apie žmonijos supurtymus kadaise dalijosi fizikas Albertas Einšteinas.

Kad ir kaip išmintingai skambėtų šie žodžiai, jie visiškai neatspindi krizių pasekmių. O tai, ką pirmoje metų pusėje patyrė automobilių pramonės atstovai, dar ilgai bus prisimenama kaip juodžiausias pastarųjų dešimtmečių laikmetis. Kiekvienas šio sektoriaus dalyvis, kiekvienos įmonės atstovas galėtų papasakoti savų istorijų, kaip ir kas pasikeitė prasidėjus „Covid-19“ krizei. Vis dėlto vienas geriausių pavyzdžių, iliustruojančių pandemijos įtaką bendrai autorinkai, yra šis: balandį naujų automobilių registracijų statistika didžiosiose Europos rinkose atsidūrė nuo II-ojo Pasaulinio karo laikų nematytose žemumose. Tai buvo smūgis, kurio automobilių pasaulis nebuvo pasiruošęs atremti.

Banguojantys metai

Tik prasidėjus pandemijai, jau pirmosiomis savaitėmis tapo aišku, kokios trapios yra globalios tiekimo grandinės. Vasario mėnesį, dar prieš paskelbiant visuotinį karantiną Europoje ir JAV, gamybos linijos ėmė strigti negaunant kritiškai svarbių detalių iš Kinijos, kur „Covid-19“ virusas ėmė plisti dar 2019 m. pabaigoje. Skaičiuojama, kad per pastaruosius 20 metų Kinijos indėlis viso pasaulio gamintojams išaugo nuo 5 iki 30 proc. Kai viena šalis tampa tokia svarbi visoje tiekimo grandinėje ir joje gyvenimas sustoja, natūralu, kad pramonės lyderiai skuba ieškoti sprendimų. Vienas jų – daugybė gamintojų Europoje ir JAV užsitikrino vietinių tiekėjų pagalbą ir sumažino priklausomybę nuo Kinijos.

Kad ir kokie sunkumai užklupo šiemet, tikrai ne visiems šie metai pažymėti minuso ženklu. „Inter Cars“ grupė, paskelbusi apie trečiojo 2020-ųjų ketvirčio rezultatus, fiksavo 11,2 proc. didesnes pardavimų pajamas. Skaičiuojant sausio-rugsėjo mėn. rezultatus, pajamų augimas siekė 1,1 proc. Teigiama, kad pardavimai mažėjo tik trijose šalyse, kur veikia „Inter Cars“. Grupė pabrėžia, kad prie gana stabilių finansinių rodiklių savotiškai prisidėjo ir tai, kad autodalių poreikis yra sezoninis – pikas pasiekiamas antrą ir trečią metų ketvirtį, o metų pradžioje ir pabaigoje paklausa yra mažesnė. Vairuotojai įpratę labiau savo automobiliais rūpintis šiltuoju metų laiku, tuomet ir autodalių verslui yra pats darbymetis.

„Galima teigti, kad pandemija neigiamos įtakos „Inter Cars“ grupės prekių asortimentui nepadarė. Pandemijos pradžioje buvo sudarytas planas prekių atsargoms formuoti įvertinant galimus gamintojų tiekimo sutrikimus. Manau, kad dėl to išlaikėme gerą prekių prieinamumą savo klientams. Tą rinkoje pavyko padaryti tikrai ne visiems, apie tai galima spręsti iš mūsų klientų pastebėjimų ir iš to, kad kai kurių prekių grupių pardavimai „Inter Cars Lietuva“ tinkle gerokai padidėjo, palyginti su bendromis tendencijomis“, – lapkričio pabaigoje apie šių metų situaciją kalbėjo bendrovės „Inter Cars Lietuva“ Lengvųjų automobilių dalių ir logistikos skyrių vadovas Kęstutis Imbrasas.

Europoje su automobilių verslu vienaip ar kitaip susiję yra 14,6 mln. gyventojų, sudarantys 6,7 proc. visos darbo rinkos. Žemyne veikia 226 autogamyklos, o 2019 m. čia iš viso buvo surinkta 18,5 mln. automobilių, kurie sudarė penktadalį viso pasaulio automobilių gamybos. 5,6 mln. automobilių buvo eksportuota, o už tai europiečiams sugeneruotos vertės dydis siekia 74 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad Europos keliais rieda 313 mln. automobilių, už kuriuos vairuotojai kasmet sumoka 440,4 mlrd. eurų mokesčių. Tai įspūdingi skaičiai, atskleidžiantys, koks svarbus autoverslo sektorius yra Europai. Tačiau prognozuojama, kad 2020 m. automobilių pardavimai kris apie 20-30 proc., todėl darbo vietoms ir ateities investicijoms kyla rimta grėsmė.

Šias prognozes patvirtina ir paskutinių mėnesių statistika tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek Lietuvoje. Bendra automobilių registracija ES dėl „Covid-19“ pandemijos įtakos per 10 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 26,8 proc., iki 8,0 mln. automobilių, t. y. apie 2,9 mln. automobilių mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Kalbant apie Lietuvos naujų automobilių rinką, pastaraisiais metais ji augo sparčiais tempais ir 2019 m. buvo pasiekta net ir simbolinė 50 tūkst. parduotų automobilių žyma. Vis dėlto pandemija šių metų skaičius gerokai pakoregavo. Pirmoji metų pusė apskritai nieko gero nežadėjo – balandį rinka smuko beveik 70 proc., gegužės „minusas“ perkopė 50 proc. Atsigavimas įvyko tik trečiame ketvirtyje ir prieš antrąjį karantiną buvo fiksuojami penktadaliu mažesni pardavimai nei 2019 m. – iki spalio naujų automobilių registracijos pasiekė kiek daugiau nei 34 tūkst. vnt. Panašios tendencijos ir beveik identiškas nuosmukis šiemet vyravo ir naudotų automobilių rinkoje, kuri sausio-spalio mėn. susitraukė 22,6 proc., iki 126,7 tūkst. automobilių, rodo „Autotyrimų“ duomenys.

„Pandemija 2020 metus pavertė tikrai neeiliniais. Gal ne taip drastiškai, kaip pavyzdžiui, turizmo verslas, tačiau autodalių rinka taip pat svyravo nuo sąstingio pirmojo karantino metu iki ženklaus pakilimo metų viduryje. Tą nulėmė tiek įvestas automobilių registravimo mokestis (taršos mokestis), tiek techninių apžiūrų galiojimo pratęsimo pabaiga. Rinkos bangavimas, kuriam tiesioginę įtaką daro galutinių vartotojų, t. y. vairuotojų, elgsena, tęsiasi ir toliau, todėl kiekvienas šių metų mėnuo atneša netikėtumų. Smagu, kad antroje metų pusėje daugiau gerų netikėtumų. Kaip įmonė stengiamės greitai ir lanksčiai reaguoti į besikeičiančią situaciją tiek atsargų ir logistikos, tiek klientų aptarnavimo valdyme ir, manau, mums gerai sekasi“, – apibendrino K. Imbrasas.

Istorinis įvykis elektromobilių rinkoje

Nors automobilių rinką šiemet gaubė tamsūs debesys, elektromobilių padangėje buvo kur kas šviesiau. Rugsėjo mėnesį net užfiksuotas istorinis įvykis, kai pirmą kartą Europoje elektromobiliai pagal pardavimus aplenkė dyzelinu varomus automobilius. „JATO Dynamics“ duomenimis, rugsėjį parduota 327,8 tūkst. elektrinių transporto priemonių, kurios sudarė 25 proc. visos rinkos. Dyzelinu varomų automobilių rinkos dalis rugsėjį buvo rekordiškai maža – tik 24,8 procento. Palyginimui: dar prieš dešimtmetį „dyzeliai“ sudarė pusę visų pardavimų, o elektromobilių rinkos dalis buvo mažesnė nei 1 procentas. Prie pardavimų augimo šiemet labiausiai prisidėjo populiariausi elektromobiliai Europoje – „Tesla Model 3“, „Renault Zoe“ ir „Volkswagen ID.3“.

Subsidijos elektromobilių pirkėjams taip pat išjudino ir lietuvius. Skaičiuojama, kad sausio-rugsėjo mėn. Lietuvoje buvo registruoti 805 elektromobiliai – 6,7 karto daugiau nei pernai tuo pat metu, rodo „Regitros“ duomenys. Vis dėlto pripažįstama, kad elektromobiliai populiarėja sparčiau nei gerėja jiems skirta infrastruktūra.

ACEA pateiktos analizės duomenimis, per pastaruosius 3 metus Europoje elektromobilių skaičius išaugo 110 proc., o jiems skirtų įkrovimo stotelių – tik 58 proc. Tai rodo, kad investicijos į infrastruktūrą nedidėja tokiu tempu, kokiu kyla pardavimai. Dar daugiau nerimo kelia tai, kad net 75 proc. visų Europos įkrovimo stotelių yra įrengta keturiose valstybėse – Nyderlanduose, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kurios užima 27 proc. viso žemyno ploto. Lietuva šioje ACEA ataskaitoje minima kaip viena iš atsiliekančių Europos valstybių – tyrimo duomenims, mūsų šalyje elektromobilių vairuotojai gali naudotis 202 įkrovimo stotelėmis ir tai yra penktas nuo galo rezultatas. Mažiau įkrovimo stotelių yra tik Bulgarijoje, Maltoje, Graikijoje ir Kipre.

Elektromobilių šalininkus turėtų džiuginti ir faktas, kad nepaisant „Covid-19“ pandemijos padarinių autopramonei, investicijos į elektromobilių plėtrą tik auga. Per pirmą 2020 m. pusmetį į elektra varomų automobilių projektus buvo investuota 12,6 mlrd. JAV dolerių, iš kurių daugiau nei pusė sudarė investicijos Europoje, rodo „FutureBridge“ duomenys. Tarp automobilių gamintojų daugiausiai lėšų elektromobilių plėtros projektams skyrė „Toyota“ ir PAS koncernas, kurių bendros investicijos siekė net 5,5 mlrd. dolerių.

Atrasti skaitmeniniai privalumai

Tarptautinė konsultavimo organizacija „McKinsey“ spalio pabaigoje prognozavo, kad 20-ies didžiausių pasaulio autodalių gamintojų bendras 2020-ųjų pelno sumažėjimas sieks 100 mlrd. JAV dolerių. Atsigauti ir grįžti į prieš porą metų buvusį lygį užtruks ne vienerius metus. Kita vertus, kaip byloja ir A. Einšteino įžvalgos apie krizių naudą, „Covid-19“ situacija paspartino permainas, kurioms autoverslo sektorius gana lėtai ruošėsi pastaruosius keletą metų. Dauguma tų pokyčių yra pozityvūs, pavyzdžiui, padidėjęs skaitmeninių kanalų srautas ar išaugęs bendrovių siekis bendradarbiauti.

Pripažįstama, kad autoverslo atstovai iki „Covid-19“ krizės gana atsainiai vertino skaitmeninių kanalų naudą, todėl kitų sektorių bendrovės šioje srityje stipriai pasistūmėjo į priekį. Nors dabar mažai kam kelia abejonių puikiai veikiančių elektroninių aptarnavimo kanalų nauda, tą dar kartą atskleidė ir koronaviruso padariniai. Pavyzdžiui, 2020-ųjų vasarį Kinijoje automobilių pardavimai krito net 80 proc., tačiau viena JAV elektromobilių gamintoja rinkoje per šį laikotarpį pardavimus sugebėjo padidinti 10 proc. Kaip? Bendrovė turėjo veikiančius elektroninius klientų aptarnavimo kanalus – el. parduotuvę, siūlė bekontaktę galimybę išbandyti savo automobilius ir tai suveikė net ir visuotinio nuosmukio metu.

„McKinsey“ atliktas tyrimas rodo, kad dėl „Covid-19“ situacijos Europoje naudojimasis skaitmeniniais kanalais išaugo 13 proc. Didžiausias augimas – net 28 proc. – užfiksuotas Vokietijoje, kur absoliuti dauguma gyventojų ruošiasi ir toliau naudotis nuotolinio bendravimo ir apsipirkimo teikiamais privalumais, net ir kai gyvenimas grįš į įprastas vėžes.

„Nereikėtų sakyti, kad mūsų klientų įpročiai pasikeitė – automobiliai yra pagrindinė susisiekimo priemonė ir poreikis juos aptarnauti, palaikyti jų techninį stovį niekur nedingo. Ir mūsų klientų poreikiai operatyviai gauti platų prekių asortimentą, pradedant kasdien autoservisuose naudojamais filtrais, baigiant autoservisų įranga, išlieka toks pat. Bendra tendencija tokia, kad tiek autoservisai, tiek vairuotojai labiau naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis ir jų pateikiamu turiniu“, – pabrėžė „Inter Cars Lietuva“ Lengvųjų automobilių dalių ir logistikos skyrių vadovas K. Imbrasas.

Taigi, 2020-aisiais automobilių pramonė atsidūrė kryžkelėje, kokioje dar nėra buvusi – vienas kelias veda į siekį tobulinti procesus, kitas – į norą išlaikyti esamą status quo. Verslo lyderiai turės tik trumpą galimybę persvarstyti savo pagrindinius veiklos principus. Siekiant išgyventi dabar ir užsitikrinti sėkmę ateityje, automobilių pramonės žaidėjams atėjo metas priimti ryžtingus sprendimus.