Uždegimo žvakių gedimų analizė

Pagrindinė priežastis, dėl kurios tenka keisti uždegimo žvakes, yra elektrodų erozija. Kaskart, kai kibirkštis peršoka tarp elektrodų, ant jų sukeliama neišmatuojamo kiekio medžiagos erozija. Per visą uždegimo žvakių eksploatavimo laiką šis procesas vyksta milijonus kartų, todėl palaipsniui didėja tarpas tarp elektrodų ir mažėja kibirkšties veiksmingumas, o tai neigiamai veikia variklio eksploatacines savybes, didina išmetamųjų dujų emisiją ir degalų sąnaudas. Be to, jeigu tarpas tarp elektrodų per didelis, uždegimo ritė veikia su didesne apkrova, nes tada ji turi generuoti didesnę įtampą, kad kibirkštis peršoktų tarp elektrodų.

Elektrodų nusidėvėjimo laipsnis pirmiausia priklauso nuo medžiagos, iš kurios jie pagaminti. Tobulėjant nikelio elektrodams, kurie dabar yra pagrindinė uždegimo žvakėse naudojama technologija, nebetaikomas reikalavimas periodiškai reguliuoti tarpą tarp elektrodų, daugiausia dėl to, kad nikelis yra stipresnė medžiaga. Vis dėlto erozijos problema išlieka – uždegimo žvakių elektrodai iš nikelio laikui bėgant smarkiai susidėvi ir uždegimo žvakė tampa nebetinkama naudoti.

Dėl nusidėvėjusių elektrodų variklis gali veikti netolygiai, atsiras uždegimo pertrūkių, kils problemų užvedant transporto priemonę. Yra ir kitų su uždegimo žvakėmis susijusių veiksnių, dėl kurių kyla problemų užvedant automobilį – tam tikromis sąlygomis degimo kameroje gali kauptis drėgmė, kuri nusėda ant elektrodų ir trukdo kibirkščiai peršokti tarp jų.

Norint padidinti uždegimo atsparumą minėtiems veiksniams, reikia dažniau keisti arba rinktis geresnės technologijos uždegimo žvakes. Šių problemų išvengiama naudojant, pavyzdžiui, DENSO patentuotas iridžio žvakes „Twin Tip“ (TT), nes jose naudojami plonesni elektrodai, pagaminti iš patvaresnių medžiagų – platinos ir iridžio, todėl drėgmė negali nusėsti nei ant viršutinio, nei ant apatinio elektrodo.

Uždegimo žvakių išvaizdos analizė

Daugelis netinkamai veikiančios uždegimo sistemos požymių iš pradžių gali rodyti uždegimo žvakių gedimą, tačiau triktis gali sukelti ir kitų transporto priemonės sistemų gedimai, turintys įtakos uždegimo žvakių veikimui. Dėl to pirmiausia reikia įsitikinti, kad transporto priemonėje įrengtos variklio tipui tinkamos uždegimo žvakės, ir patikrinti jų būklę.

Šiame sąraše pateikiamos kai kurios lengviau nustatomos su uždegimu susijusios problemos, kurias galima diagnozuoti atidžiai apžiūrėjus elektrodus, izoliatoriaus kūgį ir uždegimo žvakės korpusą; tai dažnai vadinama uždegimo žvakės „nuskaitymu“.

1. Uždegimo žvakė, veikianti tinkamomis sąlygomis

Išvaizda:

• izoliatoriaus kūgis šviesiai pilkas arba su rudu atspalviu;
• šiek tiek suapvalinti šoninio ir centrinio elektrodo kraštai;
• ant elektrodų atsiradusios nedidelės įdubos.

2. Užterštumas anglies nuosėdomis

Išvaizda:

• juodos sausos anglies nuosėdos ant izoliatoriaus kūgio, elektrodų ir korpuso.

Padariniai:

• sunkus paleidimas;
• prastesnis automobilio greitėjimas;
• užvedimo pertrūkiai, ypač automobiliui greitėjant ir esant didelei variklio apkrovai.

Galimos priežastys:

• eksploatuojamas variklis nėra įšilęs iki darbinės temperatūros;
• degalų ir oro mišinys per sodrus;
• sugedusi uždegimo sistema, pažeisti uždegimo laidai;
• žvakė nepasiekia savaiminio išsivalymo temperatūros (per šalta).

3. Užterštumas švinu

Išvaizda:

• geltonos arba rudos į šlaką panašios nuosėdos arba sustiklėjusios nuosėdos ant izoliatoriaus kūgio.

Padariniai:

• uždegimo pertrūkiai automobiliui staigiai greitėjant arba esant didelei variklio apkrovai;
• įprastomis eksploatavimo sąlygomis neigiamo poveikio nėra.

Galimos priežastys:

• benzinas su dideliu švino junginių kiekiu.

4. Perkaitimas

Išvaizda:

• baltas, sausas izoliatoriaus kūgis su nedidelėmis juodomis nuosėdomis;
• elektrodai gali būti išsilydę, su įdubomis.

Padariniai:

• sumažėjusi variklio galia;
• uždegimo pertrūkiai.

Galimos priežastys:

• nepakankamai priveržtos uždegimo žvakės arba nesandarios žvakės;
• nepakankamas variklio aušinimas – variklis perkaista;
• per didelis išankstinis uždegimas;
• per didelis žvakės darbinės temperatūros diapazonas;
• kaitinamasis uždegimas arba mažo greičio išankstinis uždegimas („stuksenantis“).

5. Elektrodų lydymasis

Išvaizda:

• centrinio ir (arba) pagrindinio elektrodo lydymasis.
• kitų medžiagų, pavyzdžiui, aliuminio, nuosėdos ant izoliatoriaus kūgio;
• izoliatoriaus įtrūkimai.

Padariniai:

• variklio galios sumažėjimas, dėl to atsiradęs variklio pažeidimas.

Galimos priežastys:

• kaitinamasis uždegimas arba mažo greičio išankstinis uždegimas („stuksenantis“);
• nesandari degimo kamera;
• prastos kokybės degalai;
• kiti veiksniai, dėl kurių žvakė perkaista.

6. Užterštumas degalų priedais

Išvaizda:

• raudonos nuosėdos ant abiejų elektrodų ir izoliatoriaus kūgio.

Padariniai:

• sunkus variklio paleidimas;
• uždegimo pertrūkiai;
• sumažėjusi variklio galia.

Galimos priežastys:

• naudojami degalai su mangano junginiu, žymimu MMT simboliu, arba geležies junginiu, vadinamu ferocenu (abi šios medžiagos naudojamos siekiant padidinti oktaninį skaičių, pavyzdžiui, Rusijoje ir Pietų Afrikoje).

Konsoliduotas pasiūlymas

Šiuo metu uždegimo žvakių DENSO TT liniją sudaro dalys, žymimos 35 numeriais – 16 nikelio ir 19 iridžio uždegimo žvakių, kurios padengia 87 proc. Europos transporto priemonių parko.

Su plonesniais DENSO TT uždegimo žvakių elektrodais įžiebiama labiau koncentruota, stipri kibirkštis, leidžianti liepsnai sklisti visomis kryptimis, todėl pasiekiamas didžiausias degalų ir oro mišinio degimo efektyvumas. Tai padidina variklio galią, sumažina išmetamų teršalų kiekį, leidžia taupiai naudoti degalus ir sumažina uždegimo ritei tenkančią energijos apkrovą. DENSO iridžio TT uždegimo žvakės, pagamintos iš atsparių medžiagų, naudojamos gerokai ilgiau – jų užtenka maždaug 120 000 km.