Paskirstymo mechanizmuose varikliuose „Honda VTEC D16V1“ susiduriame su įtempikliais, kurie sujungia statinių, hidraulinių ir dinaminių įtempiklių bruožus. Panašų sprendimą taip pat naudoja „Mazda“. Ką būtina atminti aptarnaujant tokią sistemą?
Į dirbtuves patenka variklis, kuriame buvo pakeistas visas paskirstymo mechanizmo komplektas – KD474.14 („NTN Europe“)
Komplekte rasime ne tik diržą ir įtempiklį , bet ir naują spyruoklę, o taip pat montavimo instrukciją ir lipduką automobilio ridos remonto metu žymėjimui.
„Šiame variklyje paskirstymo mechanizmas yra gana paprastas. Neturime naudoti paskirstymo veleno krumpliaračio ir alkūninio veleno krumpliaračio blokavimo įrankių. Visi atitikimo taškai yra gamykliškai pažymėti“, – pabrėžia Andrzej Kowalski, techninis treneris iš „NTN Polska“.
Prieš seno diržo demontavimą, visų pirma, patikriname, ar visi atitikimo taškai yra tinkamai nustatyti ant variklio bloko korpuso.
Po to demontuojame įtempiklio spyruoklę, patį įtempiklį bei diržą. „Įtempiklio montavimo metu yra svarbu sumontuoti spyruoklę į korpusą tinkama kryptimi nurodyta ant jos guminio korpuso. Spyruoklę visuomet montuojame iš diržo pusės, kad išvengtume pažeidimo. Labai svarbu naudoti naują spyruoklę, kuri yra komplekto sudėtyje. Taip pat visuomet naudojame naują varžtą (jį taip pat rasite komplekte). Negalima montuoti ir priveržti įtempiklio kartu su diržu – tai turi būti atskiros operacijos“, – prideda ekspertas iš NTN.
Įtempiklio priveržimo metu būtina atminti, kad reikia palikti atitinkamą laisvumą, kurį būtų galima išnaudoti kaip statinį su pirminio įtempimo spyruokle. Todėl dinamometrinį raktą nustatome 10 Nm jėgai, priveržiame varžtą, o po atpalaiduojame 180°. Tokiu būdu jis dirbs laisvai.
„Pereiname prie diržo montavimo. Kartais ant jo būna nurodyta darbo kryptis. Šiuo atveju teoriškai tai neturi reikšmės, tačiau atsižvelgiant į vadinamąją techninę kultūrą visuomet verta jį montuoti tokiu būdu, kad būtų įmanoma perskaityti žymėjimus. Diržo montavimo metu atminkime, kad montavimą reikia pradėti nuo varančiojo krumpliaračio. Po to mažiname laisvumą tarp varančiojo krumpliaračio ir paskirstymo veleno krumpliaračio, o galiausiai švelniai uždedame diržą ant įtempiklio guolio. Tokiu būdu išvengiame diržo dantukų kontakto su aštriomis krumpliaračių briaunomis“, – sako Andrzej Kowalski.
Pereiname prie įtempiklio spyruoklės uždėjimo ant montavimo laikiklio
Galime pasukti alkūninį veleną, duoti šansą įtempti diržą. Dėl variklio išdėstymo transporto priemonėje svarbu sukti veleną į kairę. Veleną pasukame 2–4 kartus. Po to tikriname, ar visi atitikimo taškai yra savo vietose. „Atminkite, kad kryptis, kurioje turi atsidurti viršutinis krumpliaratis, yra pažymėta ženklu UP. Dėl to būsime užtikrinti, kad šioje padėtyje visi ženklai sutaps“, – priduria ekspertas.
Pereiname prie įtempiklio montavimo. Priveržiame varžtą 44 Nm jėga. Užblokuotas įtempiklis šiuo momentu dirba kaip statinis. Kai jį priveržiame prie variklio bloko, galime atpalaiduoti hidraulinį mechanizmą, tuomet jis pradeda dirbti dinaminiam įtempikliui būdingu režimu (spyruoklė yra atsakinga už teisingą jo padėtį). Už tolygų darbą yra atsakingas hidraulinis slopintuvas, esantis įtempiklio korpuso viduje.
Laikas įtempimo mechanizmo kontrolei
Sukame veleną į kairę pusę, natūralia kryptimi. Matome, kad įtempiklio svirtis švelniai dirba korpuso atžvilgiu. Įtempia diržą ir slopina virpesius. Kontroliuojame ženklus. Jei viskas yra savo vietose, tai patvirtina teisingai atliktą procedūrą.
„Atminkime, kad turime naudoti visas komplekte esančias dalis. Jei sumontuosite seną spyruoklę, kils rizika, kad pavargusi medžiaga nutrūks. Be spyruoklės įtempiklio svirtis pakeičia padėtį korpuso atžvilgiu, dėl to diržo įtempimas yra gerokai mažesnis. Ir dėl to jis turi tendenciją peršokti ant krumpliaračio“, – pabrėžia mūsų pašnekovas.