Koks yar vidaus degimo variklio veikimo principas?

Vidaus degimo varikliai yra šilumos mašinos – deginant degalus variklyje sukuriama kinetinė energija. Todėl didelio variklio veiksmingumo sąlyga yra optimalus degalų ir oro mišinio sudeginimas. Naudojant išmetamųjų dujų valymo sistemas, šiuolaikiniai varikliai dirba labai našiai, jei veikia nustatytame darbinės temperatūros diapazone.

Kas vyksta esant žemai variklio temperatūrai?

Užvedus šaltą variklį ir jo įkaitimo etape nesudeginti degalai ir degimo metu susidarantis kondensatas nusėda ant cilindrų sienelių, taip sukeldamas tepimui naudojamos alyvos sluoksnio išretėjimą. Pablogėjusios alyvos tepimo savybės lemia konstrukcinių elementų susidėvėjimo padidėjimą, be kitų dalių dėvisi cilindrai ir stūmoklių žiedai. Kondensatas taip pat patenka į variklio alyvos srautą ir ją praskiedžia. Tokiu būdu praskiesta variklio alyva patenka į visus judančius konstrukcinius elementus, kuriems yra tiekiama, ir taip pat sukelia didesnį jų susidėvėjimą.

Dėl šios priežasties labai svarbu greitai įkaitinti variklį iki darbinės temperatūros. Tokiu atveju susidaro tik nedidelis kondensato kiekis, kuris gali būti išgarintas iš variklio alyvos, o degimo procesas yra efektyvesnis.

Važinėjimas trumpais atstumais ir jo pasekmės

Jeigu variklis dažniausiai yra naudojamas važiavimui trumpais atstumais, laikui bėgant variklio alyvoje kaupiasi kondensatas. Tokios situacijos pavojaus signalai yra:

• putos alyvos užpylimo angos dangtelyje,
• didėjantis variklio alyvos lygis,
• vandens lašai ant alyvos lygio matuoklio.

Ne vėliau, kaip pasireiškus šiems požymiams, būtina pakeisti alyvą ir filtrą.

Pavojaus signalas: geltonos putos alyvos užpylimo angos dangtelyje – neabejotinas kondensato susikaupimo variklio alyvoje požymis.

Dėl veikimo principo dyzeliniai varikliai yra ypatingai jautrūs važiavimui trumpais atstumais

Dažnas važiavimas trumpais atstumais sukelia dyzelinio variklio gedimus. Be kondensato, esančio variklio alyvoje, modernūs slėginio uždegimo varikliai turi įveikti ir papildomą iššūkį – kietųjų dalelių filtro apkrovą. Šis filtras turi sulaikyti išmetamosiose dujose esančias suodžių daleles ir jas „pašalinti“, t. y. kiek įmanoma užtikrinti deginimą be likučių. Suodžių dalelės susidaro variklio įkaitimo etape, o taip pat ir greitėjimo metu bei visos variklio apkrovos atveju. Pasiekus atitinkamą ridą ir atsižvelgiant į eksploatacijos sąlygas, kietųjų dalelių filtrą būtina išdeginti. Daugumoje dyzelinių variklių tvarkyklė šiuo tikslu tam tikrais momentais įpurškia nustatytą degalų dozę, kuri sukelia temperatūros padidėjimą kietųjų dalelių filtre ir sudaro sąlygas jame susikaupusių dalelių sudeginimui.

Būtent čia ir slypi dyzelinių variklių problema, susijusi su važinėjimu trumpais atstumais – jeigu variklis reguliariai nepasiekia optimalios darbinės temperatūros, bent jau pakankamo lygio filtro regeneravimas yra neįmanomas, o pradėtas regeneracijos procesas dažnai yra nutraukiamas dėl variklio išjungimo. Papildoma degalų dozė, įpurškiama siekiant pradėti regeneracijos procesą, sukelia papildomą tepimo alyvos sluoksnio praskiedimą. Taip pat, važinėjant trumpais atstumais, variklio alyva nepasiekia temperatūros, būtinos susikaupusių degalų išgarinimui. Rezultatas yra kietųjų dalelių filtro užsikimšimas dėl susikaupusių suodžių ir alyvos nuosėdų. Tas pats vyksta ir su kitais išmetimo sistemos elementais – išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos turbokompresoriumi, vožtuvu, vamzdeliu ir aušintuvu. Geriausiu atveju tai lemia degalų sąnaudų padidėjimą, blogiausiu – ankstyvą automobilio arba tam tikrų jo dalių gedimą.

Šaltnešio termostatas – svarbus šildymo procesui

Pagrindinis vaidmuo, siekiant užtikrinti tinkamą ir greitą variklio įkaitimą, tenka šaltnešio termostatui. Tik esant tinkamam jo veikimui ir pagrindinės plokštelės sandarumui variklis gali greitai pasiekti darbinę temperatūrą. Jeigu termostatas yra sugedęs, įkaitimo etapas yra bereikalingai pratęsiamas ir pasireiškia anksčiau aprašytos pasekmės, susijusios su visu varikliu.

Važinėjimas trumpais atstumais apkrauna ne tik variklį

Jeigu vairuotojas skundžiasi, kad degalų sąnaudos yra daug didesnės už nurodytas gamintojo, to priežastimi gali būti vairavimo būdas ir dažnas važinėjimas trumpais atstumais. Taip yra todėl, kad siekiant kuo greičiau įkaitinti išmetamųjų dujų valymo sistemą iki darbinės temperatūros ir sumažinti vidinės trinties pasipriešinimą įkaitinant variklinę alyvą, pirmosiomis šalto variklio užvedimo sekundėmis arba minutėmis yra įpurškiamas didesnis degalų kiekis, kuris, be abejo, nulemia degalų sąnaudų padidėjimą.

Neigiamos įtakos degalų sąnaudoms taip pat turi ir išmetamųjų dujų valymo sistemų užsikimšimas, kylantis dėl važinėjimo trumpais atstumais – dėl išmetamųjų dujų priešslėgio padidėjimo varikliui reikia sudeginti daugiau degalų, kad būtų pasiektos reikiamos apsukos. O tai, savo ruožtu, sukelia vis didesnį išmetimo sistemos užsikimšimą. Rezultatas – visiškas sistemos sugadinimas.

Trumpai ir glaustai: ką jūsų klientai turėtų žinoti apie važinėjimą trumpais atstumais?

Dyzeliniai varikliai – taip ar ne?

• Dar tik renkantis automobilio variklio tipą, jau reikėtų atsižvelgti į galimą dažną važinėjimą trumpais atstumais. Pastaruoju atveju geresniu pasirinkimu yra priverstinio uždegimo variklis.

Pavojaus signalų atpažinimas

• Užterštas alyvos užpylimo angos dangtelis, didėjantis alyvos kiekis, kondensatas ant alyvos lygio matuoklio ir kiti neįprasti požymiai reiškia, kad būtina pakeisti alyvą ir filtrą.
• Jeigu variklio įkaitimo iki darbinės temperatūros procesas trunka ilgiau nei įprasta (tai pasireiškia ne staiga, o lėtai ir laipsniškai), būtina patikrinti aušinimo sistemą ir, jei reikia, atlikti jos remontą.

Atkreipkite dėmesį alyvos kokybę

• Alyvos su sudegimo nepaliekant pelenų galimybe veikia kietųjų dalelių filtro naudojimo trukmės pailgėjimą. Todėl rekomenduojama naudoti variklio alyvą, kurią numatė atitinkamos transporto priemonės gamintojas.

Jūsų maršrutų optimizavimas

• Ne rečiau kaip kartą per savaitę reikia nuvažiuoti ilgesnį atstumą, kad būtų užtikrintas variklio įkaitimas iki optimalios darbinės temperatūros. Tokiu būdu dyzelinių variklių valdymo sistemai bus sudarytos sąlygos tinkamam kietųjų dalelių filtro regeneracijos proceso atlikimui. Šiam tikslui variklis turi dirbti vidutiniu sukimosi greičiu ir su vidutine apkrova.
• Eksploatuojant žiemos metu, patariama nekaitinti variklio tuščiąja eiga. Atvirkščiai – pajudėti iškart po jo užvedimo ir, jeigu tai įmanoma, nesukeliant pavojaus saugumui, važiuoti neįjungus transporto priemonės salono šildymo. Tokiu būdu variklis greičiau įkais iki darbinės temperatūros, kadangi iš aušinimo sistemos nebus paimama šiluma.

Didėja alyvos lygis? Tai ne stebuklas, o tik susikondensavęs vanduo karteryje!

Važiavimas esant žemai temperatūrai lemia didesnį variklio dalių susidėvėjimą.

Vanduo variklio alyvoje yra pastebimas ir ant alyvos lygio matuoklio.

Alyvos praskiedimas dėl per žemos variklio temperatūros. Pasekmė – alkūninio veleno guolių sugadinimas.