Atnaujintos RIVOLV mechaninės pavarų dėžės – technologija ir pranašumai

Mechaninės pavarų dėžės vaidmuo

Mechaninė pavarų dėŷė atlieka pagrindinį vaidmenį kaip tarpininkė tarp variklio ir transporto priemonės ratų – leidžia efektyviai perduoti variklio generuojamą galią keliui. Naudodama pavarų perdavimo santykių rinkinį, ji leidžia ratų greitį pritaikyti prie važiavimo sąlygų ir variklio charakteristikų, užtikrina sklandų pajudėjimą, važiavimą įkalnėn ir galimybę naudotis atbuline eiga. Kintami perdavimo santykiai leidžia vairuotojui palaikyti variklį optimaliame sūkių diapazone, todėl važiavimas tampa sklandesnis, o degalų sąnaudos – mažesnės.

Naudojant mechaninę pavarų dėŹė, vairuotojas pats pasirenka, kada ir kurią pavarą jungti, todėl išlaikoma visiška kontrolė bei tiesioginis ryšys su transporto priemone – ši savybė itin vertinama sportinio vairavimo entuziastų. Be to, mechaninės dėžes vertinamos dėl didelio patvarumo ir mažesnių eksploatacijos išlaidų, palyginti su automatinėmis transmisijomis – jų konstrukcija paprastesnė, o potencialus remontas pigesnis. Tinkamai eksploatuojama mechaninė pavarų dėŷė gali veikti šimtus tūkstančių kilometrų be gedimų, suteikdama vairuotojui pasitikėjimą ir kontrolę.

Mechaninės pavarų dėžės sandara

Mechaninė pavarų dėžė yra sudėtinga mechaninė sistema, sudaryta iš preciziškai pagamintų komponentų. Pagrindiniai elementai: tvirta korpuso konstrukcija (karteris), įvairių velenų ir dantračių rinkinys, sinchronizatoriai bei pavarų perjungimo mechanizmas su valdymo svirtimi. Korpusas užtikrina komponentų ašinį išdėstymą, apsaugo juos bei sulaiko tepimo alyvą. Prie korpuso taip pat tvirtinamas diferencialas, nors priekiniais ratais varomuose automobiliuose (kur transmisija integruota su diferencialu) ir galiniais ratais varomuose (kur diferencialas atskirai) – sprendimai gali skirtis.

Velenai ir dantračiai: Tipinėje mechaninėje pavarų dėŷėje yra sankabos (pirminis) velenas, sujungtas su varikliu per sankabą, pagrindinis (išvedimo) velenas, perduodantis sukimo momentą į kitus pavaros komponentus, ir tarpinis (priešpriešinis) velenas. Ant šių velenų tvirtinami skirtingo dydžio dantračiai, sudarantys poras kiekvienai pavarai. Vieno veleno dantračiai susijungia su kito veleno dantračiais, o kiekviena pora atitinka skirtingą perdavimo santykį. Papildomas, mažesnis dantračių rinkinys (dažnai su atskiru tarpiniu velenu) naudojamas atbulinei eigai, leidžiantis važiavimą atgal. Visos modernių pavarų dėžių pavaros nuolat tarpusavyje susijungusios (vadinamoji "pastovaus sujungimo" dėŷė) ir turi žvaliuosius dantračius – toks sprendimas padidina apkrovos atlaikymo gebėjimą bei sumažina triukšmą ir vibracijas darbo metu.

Sinchronizatoriai: Kad pavaros būtų jungiamos greitai ir be trukdžių, kiekviena dantračių pora (išskyrus atbulinę eigą) turi sinchronizatorių. Tai mažas trinties mechanizmas, esantis tarp dantračio ir veleno, kurio paskirtis – suvienodinti besijungiančių dantračių greitį iki visiško sujungimo. Vairuotojui pasirinkus pavarą, sinchronizatorius sulėtina arba pagreitina konkretaus dantračio sukimąsi, kad jis atitiktų veleno greitį – tik tada pavaros susijungia sklandžiai. Sinchronizatorių dėka pavarų perjungimas tampa sklandus, greitas ir be trūkčių, o tai padidina komfortą ir apsaugo dantračių dantis nuo pažeidimų.

Pavarų perjungimo mechanizmas: Tai traukių, jungiamųjų elementų ir šakių sistema, sujungta su pavarų svirtimi, kuria vairuotojas pasirenka pavaras. Perkėlus svirtį, atitinkamos šakės sujungia (per sinchronizatorių) pasirinktą pavarą su pagrindiniu velenu, tuo pačiu išjungdamos ankstesnę pavarą. Taip pat mechanizmas turi apsaugas, neleidžiančias netyčia įjungti netinkamos pavaros. Visa sistema tepama transmisijos alyva – tinkamas jos kiekis ir kokybė yra kritiškai svarbūs sinchronizatorių ir velenų guolių tarnavimo laikui.