Spyruoklė – vienas pagrindinių pakabos sistemos elementų

„Inter Cars“ asortimente, skirtame lengviesiems automobiliams ir komercinėms trasnporto priemonėms (iki 3,5 t), yra daugiau nei 3 tūkst. pakabos spyruoklių, kurias gamina tokie gamintojai kaip: „Kayaba“, „Lesjofors“, „Magnum Technology“, „Sachs“ ir „Monroe“.

Spyruoklės daro įtaką transporto priemonės vairavimo patogumui, užtikrina tinkamą sukibimą su kelio danga, slopina vibracijas ir tokiu būdu užtikrina saugų važiavimą. Pakabos spyruoklės gaminamos iš spiralės pavidalo vielos. Jos montuojamos tarp neamortizuojamos masės (stabdžių, ratų, pakabos elementų) ir amortizuojamos masės, t. y. kėbulo. Spyruoklės turi slopinti smūgius ir trūkčiojimus, taip pat padėti išlaikyti važiavimo kryptį, kad ir kiek būtų pakrauta transporto priemonė, kad ir kokia būtų kelio danga. Kartu su spyruoklėmis naudojami amortizatoriai. Tinkamai pasirinktos jos stabilizuoja pakabą ir kėbulą, pašalindamos transporto priemonės „lingavimo“ efektą. Be to, spyruoklės užtikrina nuolatinį ratų kontaktą su kelio danga važiuojant per nelygumus. Kai ratas patenka į duobę, spyruoklė ištempiama, o užvažiavus ant pakilimo – suspaudžiama. Eksploatuojamos transporto priemonės įveikia tūkstančius kilometrų greitkeliais, miesto gatvėmis, taip pat užmiestyje. Būtent pakaba su spyruoklėmis, dažniausiai naudojama lengvuosiuose automobiliuose, užtikrina didesnį važiavimo patogumą, palyginti su ta, kurioje naudojamos lingės.

SPYRUOKLĖS KONSTRUKCIJA

Sraigtinės spyruoklės gaminamos iš spyruoklinio plieno ir apdorojamos įvairiuose etapuose. Pirmajame etape viela įdedama į specialią vyniojimo mašiną, kurią atitinkamai užprogramavus, ji yra susukama (šaltuoju arba karštuoju būdu). Pasiekus atitinkamą formą, diametrą ir atstumą tarp vijų, viela yra supjaustoma atskiromis spyruoklėmis. Tada kiekviena jų termiškai apdorojama krosnyje beveik 500 °C temperatūroje. Dėl šio proceso spyruoklės būna elastingesnės, įgyja kitų pageidaujamų savybių. Kitas etapas – šlifavimas ir valymas šratais. Abu šie veiksmai skirti spyruoklėms sustiprinti, jų atsparumui pažeidimams ir įtrūkimams padidinti. Paskutinis gamybos etapas – fosfatavimas ir dažymas, taip apsaugant spyruokles nuo korozijos. Prieš išgabenant spyruokles iš gamyklos, atliekamas galutinis patikrinimas. Visi gamintojai teigia, kad spyruoklių gamybos procesai gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo jų naudojamos technologijos.

Dauguma pakabos spyruoklių yra linijinės struktūros (vijų skersmuo ir atstumas tarp jų yra vienodas), tačiau gaminamos ir progresinės eigos spyruoklės. Tokių spyruoklių, dar vadinamų miniblock, vijos yra skirtingo storio ir nutolusios viena nuo kitos nevienodais atstumais. Mažesnės vijos yra skirtos mažesnėms vibracijoms, pasireiškiančioms pradiniame slopinimo etape, slopinti. Kai vibracijos padidėja, pradeda slopinti storesnės vijos. Taip pat galima išskirti side load tipo spyruokles. Šios spyruoklės dėl būdingos lenktos formos dar yra vadinamos „bananais“. Jos turi ne tik mažinti vibracijas, bet ir slopinti amortizatorių perduodamas šonines apkrovas.

SPYRUOKLIŲ EKSPLOATAVIMAS IR KEITIMAS

Dėl eksploatacijos ir oro sąlygų poveikio, taip pat didėjant ridai, spyruoklės dėvisi. Dažniausias gedimas – jų įtrūkimas. Paprastai įtrūksta paskutinė vija ir tai iš esmės neturi įtakos vairavimo kokybei. Gedimo požymis – tipiškas beldimas greitėjant (spyruoklei išsitempiant) arba stabdant (spyruoklei susispaudžiant), taip pat greitai įveikiant posūkius. Spyruoklė gali įtrūkti, be kita ko, dėl per didelės automobilio apkrovos, taip pat mechaninių pažeidimų, kuriuos gali sukelti užvažiavimas didele jėga ant kliūties arba įvažiavimas į duobę. Spyruoklė yra pakabos elementas, kurį smarkiai veikia atmosferos sąlygos. Temperatūra, lietus gali gerokai prisidėti prie korozijos atsiradimo. Dar vienas veiksnys, lemiantis poreikį keisti spyruokles, yra jų eksploatavimo laikas. Ilgai eksploatuotos (nusistovėjęs standartas – 200 tūkst. km) spyruoklės gali deformuotis, ypač jeigu automobiliu dažnai buvo vežami sunkūs kroviniai. Tokiu atveju net ir iškrautos transporto priemonės galinė dalis yra akivaizdžiai žemesnė už priekinę.