Paskelbimo data: 2019-06-13
, autorius: Matas Šalčiukas
Prie neišvengiamų pokyčių slenksčio
„Šiame pasaulyje dėl nieko negali būti tikras, išskyrus mirtį ir mokesčius“, – taip prieš daugiau nei porą šimtų metų viename laiškų rašė Benjaminas Franklinas, kuris dabar dažniau tapatinamas su atvaizdu ant JAV dolerio šimtinės. Kalbant apie Lietuvą, B. Franklino mintį galėtume perfrazuoti taip: kaip neišvengiama anksčiau ar vėliau kiekvienam iš mūsų nutiksianti paskutinė kelionė, taip neabejotini neišvengiami pokyčiai automobilių rinkoje.
Iš tiesų perversmas jau vyksta – į elektromobilių plėtrą gamintojai investuoja šimtus milijardų eurų, todėl naujienas apie alternatyvias degalų rūšis girdime vis dažniau, gatvėse pasirodo vis daugiau elektra varomų automobilių. Kol elektromobilių banga iki Lietuvos vis dar ritasi (naujausiais duomenimis, mūsų šalies keliais važinėja kiek daugiau nei tūkstantis elektra varomų automobilių), pažvelkime į ne tokią jau tolimą ateitį ir pabandykime įsivaizduoti automobilių dalių verslo tendencijas.
Įmonių „Stern Stewart & Co.“ ir „Qvartz“ 2018 m. pristatytas tyrimas rodo, kad automobilių dalių rinka visame pasaulyje išaugs nuo 398 mlrd. eurų 2018 m. iki 566 mlrd. eurų 2025 m. Rytų Europos regionui prognozuojamas vienas didžiausių augimų, sieksiantis 5,7 proc. kasmet.
Vis dėlto akcentuojama tai, kad automobilių dalių rinkos žaidėjai turi būti pasirengę rimtiems pokyčiams, kuriuos atneš besikeičiančios automobilių technologijos. Kelią vis labiau skinsis elektriniai, daugiau kompiuterinės įrangos turintys, tarpusavyje susieti ir autonomiškai (su tam tikrais apribojimais) galintys važiuoti automobiliai, todėl tradicinių produktų rinkos dalis sumažės. Elektronika, kompiuterinė ir duomenis renkanti įranga jau 2025 m. turėtų sudaryti iki ketvirtadalio automobilių dalių rinkos.
Modernėjančios technologijos
Jau dabar gana akivaizdus pokytis – keliuose vis daugėja hibridinių automobilių ir elektromobilių, kurių remontu ir priežiūra gali užsiimti tik kvalifikuoti specialistai. Tad kokią įtaką modernėjančios automobilių technologijos daro automobilių dalių pardavėjams, remontininkams ir eiliniams vairuotojams?
„Visų pirma, tokie pokyčiai daro tiesioginę įtaką dalių gamintojams, pardavėjams, autoservisams, taip pat vairuotojams. Pavyzdžiui, elektromobiliai neturi alyvos filtro, degalų filtro ir jiems jų niekada nereikės keisti. Tačiau jie turi kitus komponentus, kurių niekada neturėjo vidaus degimo variklių varomos transporto priemonės (pvz., baterijos, elektros varikliai ir kt.). Detalių gamintojams teks atidžiau stebėti alternatyvias degalų rūšis naudojančių transporto priemonių plėtrą“, – tvirtina įmonės „Inter Cars Lietuva“ skyriaus vadovas (veiklos nuoma) Vidas Starkus.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad vien Lietuvoje per pastaruosius 4 metus elektromobilių skaičius padidėjo daugiau kaip 16 kartų, o hibridinių automobilių – beveik 9 kartus. Nuo šių metų pradžios įkraunamų hibridinių automobilių skaičius šoktelėjo beveik 30 procentų. Žinoma, lyginant su bendru Lietuvos automobilių skaičiumi, šie automobiliai vis dar sudaro labai nedidelę dalį, tačiau griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai siunčia aiškų signalą – vidaus degimo varikliai nebesugebės atitikti griežtų normų arba jų gamybos kaštai bus per aukšti.
V. Starkaus teigimu, automobilių servisai turės persikvalifikuoti ir investuoti ne tik į naują diagnostinę bei remonto įrangą, tinkamą alternatyviomis degalų rūšimis varomiems automobiliams, bet ir į personalo kvalifikaciją. Tokių automobilių savininkai neabejotinai rinksis tuos autoservisus arba tuos partnerius, kurie greičiausiai prisitaikys prie besikeičiančios aplinkos ir sugebės savo atliktoms paslaugoms bei pakeistoms dalims suteikti garantiją ir garantinius įsipareigojimus įgyvendinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Lankstumas ir greitis, atliekant automobilių remontą, taps vis svarbesni.
Kitoks jaunimo požiūris
Vis dėlto keičiasi ne tik automobilių technologijos, bet ir tai, kaip automobiliai yra naudojami, o tam vis didesnę įtaką daro vadinamosios tūkstantmečio kartos (angl. Millennials) žmonės, gimę maždaug nuo devintojo dešimtmečio pradžios iki XX ir XXI amžių sandūros. Ši vadinamoji Y karta charakterizuojama labai įvairiai – viena vertus, jie įkūnija visus blogiausius besikeičiančios visuomenės pavyzdžius, kita vertus, jų požiūris į gyvenimą gali išgelbėti mūsų planetą nuo susinaikinimo.
Nuomonių gali būti skirtingų, tačiau JAV mokslininkai teigia, kad 2019 m. įvyks lūžis – pagal gyventojų skaičių turėtų susilyginti Millennials ir po II-ojo pasaulinio karo ekonomiką atgaivinusi Baby boomers karta. Tai reiškia, kad verslo organizacijoms jauni žmonės tampa vis svarbesni, jie ima disponuoti didesniu turtu, įgyja didesnę perkamąją galią, todėl į jų poreikius privaloma atsižvelgti.
Vienas iš tokių poreikių – transportas. Įvairūs tyrimai rodo, kad jaunesnioji karta perka mažiau automobilių nei vyresnioji. Rodos, automobilis visais laikais buvo savotiškas statuso simbolis, tad kodėl Y karta jų vengia? Ar tai nulėmė „Uber“ ir kitų pavėžėjimo paslaugas teikiančių įmonių išpopuliarėjimas? Ar jie laukia autonominių automobilių atsiradimo? O gal jie tiesiog nebemėgsta vairuoti?
Teisingo atsakymo reikėtų ieškoti gyvenimo būdo pokyčiuose. Millennials kartos atstovai dažniau nei vyresni nesukuria šeimos ir nesusilaukia vaikų, taip pat jie mieliau renkasi gyvenimą miestų centruose, kur turėti automobilį tiesiog neapsimoka. Jie taip pat labiau linkę leisti pinigus kelionėms ar kitokiems pomėgiams, o ne taupyti ir sulįsti į skolas dėl tokių brangių pirkinių kaip būstas ar automobilis. Jiems automobilio reikia kur kas mažiau negu tiems, kurie gyvena užmiestyje ar turi vaikų.
V. Starkaus teigimu, jaunimas (ir ne tik) tikrai nenustojo svajoti apie nuosavus automobilius, tačiau, manytina, kad ateityje jie bus ne kasdieninių kelionių būtinybė, o labiau hobis. Jis prognozuoja, kad ateityje nuosavam automobiliui bus skiriamas pomėgių ir pramogų laikas, o kasdieniai poreikiai bus tenkinami naudojantis prieinamiausiomis ir ekonomiškiausiomis transporto priemonėmis.
Populiarėjančios alternatyvos
Atsižvelgiant į tai, kad Millennials karta tampa bene gausiausia vartotojų grupė, automobilių ir jų dalių gamintojai privalo prisitaikyti prie pokyčių. Iš jaunimo elgesio galima spręsti, kad jis vis dažniau renkasi nuosavo automobilio alternatyvas. Todėl ir Lietuvoje, ir Europoje, ir visame pasaulyje vis populiarėja dalijimosi automobiliu (angl. Car Sharing) paslaugos. Mūsų šalyje sparčiai įsitvirtina įvairius kelionės būdus siūlančios kompanijos – „CityBee“, „Spark“, BOLT, „Uber“, „CycloCity“ ir kt. Daugelis šių kompanijų yra tarptautinės, gerąją patirtį įgijusios įvairių šalių rinkose.
V. Starkus įsitikinęs, kad tiek žmones, tiek įmones ieškoti įprasto transporto alternatyvų skatina laikas, t. y. noras neatsilikti nuo dabartinio gyvenimo tempo ir rinktis tokį transportą, kuris eikvotų kuo mažiau laiko. Žmonėms vis svarbiau laiku ir su kuo mažesnėmis sąnaudomis nusigauti iš taško A į tašką B, o ne turėti galimybę vairuoti savo automobilį.
„Jeigu automobilis nuosavybės teise priklauso man, vadinasi, aš turėsiu eikvoti savo asmeninį laiką jo priežiūrai, draudimui, pardavimui, statymui ir t. t. Rinkdamasis nuomą, pavėžėjimą ar kitą naudojimosi automobiliu būdą, išvengsiu šių rūpesčių ir galėsiu tą laiką skirti savo tiesioginei veiklai, asmeniniams poreikiams, pomėgiams. Kitaip tariant, norint žmonėms pasiūlyti greitos kelionės sprendimų, o ne vogti iš jų taip greitai brangstantį laiką, svarbu suteikti jiems galimybę rinktis alternatyvias automobilio nuosavybės formas“, – teigia jis.
Automobilių nesumažės?
Tiesa, V. Starkus sako, kad automobilių skaičius dėl nuosavybės formos pasikeitimo nemažės, nebent augs lėčiau, todėl ir toliau juos reikės prižiūrėti, remontuoti ir pan.
„Tikėtina, kad daugės kėbulo remonto darbų, nes dėl nuosavybės formos pasikeitimo mažės vairuotojų atsakingumas ir automobiliai nebus taip saugomi ir prižiūrimi kaip nuosavi. Remontuojamiems automobiliams reikės detalių, todėl detalių verslas ir toliau turės patenkinti šį poreikį“, – teigia „Inter Cars Lietuva“ atstovas.
Jis pabrėžia, kad automobilių dalių rinkoje perversmo galima tikėtis pirmiausia dėl didesnės skaitmeninių pardavimo kanalų įtakos: „Detalių verslui pagrindinis iššūkis bus logistikos srityje. Pranašumą turėtų įgyti tos kompanijos, kurios sugebės pasiūlyti labai lankstų ir greitą automobilių detalių pristatymą ir didelį jų pasirinkimą. Vadinasi, detalių gamintojai turės daugiau dėmesio ir investicijų skirti patikimų platinimo kanalų paieškai, o detalių platintojai privalės užtikrinti maksimaliai paprastą kliento prieigą prie detalių katalogų, optimalų detalių sandėlio likučių valdymą ir nepriekaištingą logistiką.“
Klientams patogiau užsisakyti prekes elektroniniu būdu, o bendroje tiekimo grandinėje tai gali pastebimai sumažinti išlaidas, todėl tobulėjanti elektroninė erdvė gali iš esmės pakeisti žaidimo taisykles.
Taigi, tie, kas ras tiesiausią kelią pas klientus, laimės daugiausiai. O tų automobilių dalių įmonių, kurios liks prie tradicinių verslo modelių, augimas bus kuklus ir rinkos dalis mažės. Tačiau įmanomas ir kitoks scenarijus, jeigu įmonės atsižvelgs į nenumaldomai artėjančius pokyčius ir įstengs žaidimo taisykles pakeisti sau naudinga linkme.
Apie įmonių automobilių parkus
Automobilių dalių rinkos žaidėjams privalu atsižvelgti ir į dar vieną tendenciją – įmonės automobilių parko formavimą, priežiūrą ir atnaujinimą vis dažniau patiki išorinėms organizacijoms, kurios gali pasiūlyti efektyvius, lengvai prieinamus ir lengvai adaptuojamus bei valdomus automobilių parko sprendimus. Be to, prognozuojama, kad didelius automobilių parkus valdančios įmonės 2025 m. sudarys penktadalį automobilių dalių rinkos klientų ir su laiku jų įtaka tik didės.
Jau dabar tarp verslo įmonių vis labiau populiarėja dalijimasis automobiliais – ne tik įmonės viduje, bet ir tarp skirtingų įmonių, įsikūrusių viename verslo centre ir besinaudojančių ta pačia automobilių stovėjimo aikštele. Ši paslauga visiems prie bendrai naudojamos specialios programėlės prisijungusiems naudotojams realiu laiku savo išmaniajame įrenginyje leidžia ne tik matyti automobilius, kurie yra laisvi, tačiau taip pat planuoti savo kelionę, gauti priminimus apie artėjantį išvykimo laiką ir stebėti kitus su kelione susijusius parametrus. Tokiu atveju kelionių lapų pildymas, degalų sunaudojimo ataskaitų teikimas tampa smulkmena, kurią atlieka sistemos.
Automobilio ir keliavimo kaina
Pasigirsta spėjimų, kad Y kartos žmonės anksčiau ar vėliau vis tiek pradės pirkti tiek pat automobilių, kiek ir vyresni, todėl esą pasikeitęs vairuotojų požiūris į nuosavo automobilio turėjimą tėra laikina tendencija, tačiau V. Starkus su tuo nėra linkęs sutikti.
„Tai yra neišvengiama tendencija. Statistikos duomenimis, šiuo metu Europos Sąjungoje yra tik iki 5 procentų elektrinių ir / ar hibridinių automobilių, tačiau prognozuojama, kad jau iki 2030 metų tokių automobilių bus kas ketvirtas, arba apie 25 procentus“, – teigia jis.
Specialistas pabrėžia, kad nuosavybės formos pokytis neišvengiamas dar ir dėl vadinamosios transformacijos iš TCO („Total Cost of Ownership“) į TCM („Total Cost of Mobility“): „Žmonės ir įmonės vertins ne automobilio, kaip nuosavybės, kainą, o savo kelionės iš taško A į tašką B vertę. Rinkoje atsiranda įvairių platformų, palengvinančių ir supaprastinančių keliavimą, pavyzdžiui, „Corporate Car Sharing“, „New Car Sharing“ ar „Cross Sharing service“. Jau šiuo metu Lietuvoje veikia mobilioji programėlė „Trafi“, kuri ilgainiui turėtų apimti vis daugiau keliavimo būdų ir sujungti į vieną sistemą viešąjį transportą, pavėžėjimo paslaugas siūlančias kompanijas, automobilių nuomos kompanijas ir kt. Visos šios platformos padės tenkinti pagrindinį žmogaus keliavimo poreikį – greitai ir už racionalią kainą patekti iš taško A į tašką B. Turėti nuosavą automobilį kainuos brangiau, nes apie 90 proc. laiko jis stovi vietoje nenaudojamas.“