Paskelbimo data: 2019-09-20
, autorius: Matas Šalčiukas

(Ne)įsivaizduojamas ateities automobilis

Automobilių pramonė patiria iki šiol neregėtus pokyčius. Naujos kompiuterinės sistemos, nauji gamybos procesai ir inovacijos nulėmė, kad ir automobiliai, ir jų gamyklos per dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai. Pokyčiai vyksta taip greitai, kad automobilių komponentų tiekėjams tenka sparčiai diegti naujoves norint nelikti verslo užribyje.

ateities automobilis.jpg

Daugiau greičio, geresni stabdžiai, geresnė garso izoliacija salone, išmanesni prietaisai, ryškesnės spalvos, pagerintas saugumas ir ekonomiškumas, lengvesnės medžiagos – dažniausiai tuo savo inžinerijos centruose ir laboratorijose rūpinasi atskirų komponentų tiekėjai.

O amžinai „alkani“ automobilių gamintojai įprastai nesivargina kreipti dėmesio į aplinkybes – jiems reikia naujovių siekiant išlikti konkurencingais rinkoje ir atitikti valdžios reikalavimus.

Bet kaip didieji įvairių technologijų tiekėjai susitvarko su savo vidiniais ir išoriniais iššūkiais? Pažvelkime, kaip šiais laikais gaminami automobiliai ir kokia ateitis jų laukia. 

Milžiniška komponentų grandinė

Akivaizdu, kad automobilių pasaulis neatpažįstamai pasikeitė nuo tada, kai pasirodė pirmasis masiškai gaminamas modelis „Ford Model T“. Šiais laikais automobiliai komunikuoja tarpusavyje, gali patys važiuoti, stabdyti, sustoti stovėjimo aikštelėje, taip pat vidaus degimo variklius vis dažniau pakeičia elektros motorai ir baterijos.

Naujos technologijos, medžiagos, varikliai, elektronika ir augantis pirkėjų reiklumas pavertė automobilius kur kas kompleksiškesniais, nei jie buvo anksčiau. Tai, kas dar visai neseniai atrodė neatsiejamos automobilių dalys, dabar tampa retenybe. O kartu su šiais pokyčiais neišvengiamai keičiasi ir tradicinis automobilių dalių tiekimas.

Tipinis automobilių gamintojas yra įspūdingo dydžio automobilių dalių tiekimo grandinės ašis. Skaičiuojama, kad kiekvienas automobilis vidutiniškai yra sudarytas iš 20 000-30 000 įvairiausių dalių, dauguma jų yra pagamintos skirtingų įmonių įvairiuose pasaulio kampeliuose. Kaip ir galima įsivaizduoti, jų gamyba ir tiekimas yra gana komplikuotas procesas, reikalaujantis glaudaus bendradarbiavimo tarp automobilių gamintojų ir komponentų tiekėjų.

Automobilių gamintojais įprastai vadinamos visiems žinomos kompanijos – BMW, „Ford“, „Toyota“ ir jų konkurentai. Tačiau bendrai jos laikomos originalios įrangos gamintojomis (angl. Original Equipment Manufacturers - OEM). Tiesa, toks apibūdinimas yra tik iš dalies teisingas. Taip, jos gamina kai kurias dalis, tačiau didžiausia jų stiprybė yra automobilių kūrimas, jų marketingas ir reikalingų komponentų užsakymas bei galutinis surinkimas.

O komponentų tiekėjai įprastai skirstomi į kelias kategorijas, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, pavyzdžiui, kompiuterinių sistemų kūrėjai ar žaliavos, metalo ar plastiko tiekėjai. Kai tik reikiami komponentai pasiekia gamyklą, viskas surenkama į produktą, mums žinomą automobilio pavadinimu, ir pristatoma į pardavėjų salonus.

Automobiliams nebereikės žibintų?

Žvelgiant į netolimą ateitį, esminis lūžis, kuris pakeis automobilių pramonę, bus perėjimas prie elektra varomų ir autonominių automobilių gamybos. Kadangi tokios mašinos vis dažniau pasirodys mūsų keliuose, automobilių gamybai reikalingų komponentų tiekėjai turės balansuoti tarp tradicinių ir autonominių automobilių, kurių poreikis kol kas yra sunkiai nuspėjamas.

Kita labai svarbi ateities automobilių sfera – elektromobiliai. Kone visi automobilių gamintojai jau siūlo arba bent jau skelbia apie kuriamus elektromobilius. Todėl akivaizdu, kad jau greitai automobilių gamintojams daugiau reikės elektrinių jėgainių ir baterijų, o vidaus degimo variklių – mažiau. Štai „Volvo“ jau paskelbė, kad nebeinvestuos į naujos kartos dyzelinius variklius, nes švedų regima ateitis – benzininiai hibridai ir elektromobiliai.

„IHS Markit“ prognozuoja, kad jau 2021 m. bus parduota apie 51 tūkst. autonominių automobilių. Dar drąsesni spėjimai sako, kad 2025 m. viso pasaulio keliuose bus 1 mln. be vairuotojo pagalbos galinčių važiuoti automobilių. Kiek racionalesnės prognozės teigia, kad tik 2022 m. pamatysime pirmąsias savavaldes mašinas.

Kad ir kada tai įvyks, natūralu, jog gamintojams jau dabar kyla daug klausimų, kaip atrodys ateities automobiliai. Ar jiems reikės vairų? Ar greičio ir stabdžių pedalai bus reikalingi? O kaip dėl pavarų perjungimo svirties? Jeigu tokie automobiliai judės padedami kamerų, lazerių ir jutiklių, ar jiems bereikės veidrodėlių?

„Galima net kelti klausimą, kam bus reikalingi žibintai? Ateityje automobilių saugumas bus suprantamas kitaip, nei šiandien – to negalėsite matyti, pajusti ar paliesti“, – teigia vienas iš informacinių technologijų įmonės „SAP Ariba“ vadovų Marcellis Vollmeras.

Nykstančios rūšys

Visa tai daro milžinišką spaudimą ir originalių dalių gamintojams, ir antrinės autodalių rinkos tiekėjams. Dauguma jų keičia savo verslo strategijas ir sutelkia dėmesį į inovacijas ir produkcijos pasiūlos tobulinimą, o ne gamybą. Kiti taip pat artimai dirba su klientais, siekdami kuo geriau išsiaiškinti jų poreikius ir taip jiems tiekti kuo naudingesnius produktus.

Yra ir nemažai pavyzdžių, kai įmonės nusprendžia susitelkti į vieną konkrečią sferą. Vienas tokių – „Visteon“, pasauliniu mastu žinomas automobilinių komponentų tiekėjas. Anksčiau ši kompanija siūlė platų produktų spektrą, tačiau pastaraisiais metais pardavė dalį verslo ir visą dėmesį sutelkė tik į automobilių salone montuojamų prietaisų elektroniką.

Kai vis daugiau autodalių gamintojų žengia į naujųjų technologijų pasaulį, tradicinių mechaninių dalių, tokių kaip stabdžių diskai, durų rankenėlės, oro filtrai ir kt., rinka išliks svarbi, tačiau apsiribos menkomis pelno maržomis.

„Gali būti eiliniu tiekėju, darančiu tą patį, kaip ir dar 25 kompanijos. Tačiau tai yra kelias žemyn. Jeigu sukuri vertę, nebesi eilinis. Tampi kažkuo, ko reikia gamintojams“, – teigia autorinkos analitikų įmonės „Baum and Associates“ įkūrėjas Alanas Baumas.

Jis įsitikinęs, kad sėkmingiausiai dirbs tos įmonės, kurių strategija sukurta taip, jog tai būtų nepamainomas komponentų tiekėjas. „BIS Research“ prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį autonominiams automobiliams reikalingos įrangos tiekėjai taps 57 mlrd. JAV dolerių rinkos žaidėjais.

„Visi mechaniniai prietaisai iš lėto išnyks, o juos pakeis elektronika. Tad norėdamas išgyventi, privalai prisitaikyti“, – sako vyriausiasis „IHS Markit“ autorinkos analitikas Egilas Juliussenas.

Futuristinės užmačios

Ilgamečiai automobilių komponentų tiekėjai nori nenori imasi inovacijų ir norėdami išgyventi iš naujo išradinėja dviratį: kuria išmaniuosius žibintus, langus ir kėdes, kad šie, rodos, nepakeičiami dalykai taptų tokie pat technologiškai pažangūs, kaip ir ateities automobiliai.

Štai daugiau nei šimtmetį gyvuojanti Tokijo įmonė „Koito Manufacturing“, kuri savo veiklą pradėjo 1912 m. nuo geležinkelio lempų gamybos, dirbtinio intelekto pagalba tikisi iki 2025 m. pasiūlyti nematytą sprendimą –žibintus, kurie pagal apdorotą aplinkos informaciją galės apšviesti tamsias perėjas ir signalizuoti praeiviams, jog jiems saugu kirsti gatvę, ar įspėti kitus vairuotojus blyksint specialių spalvų šviesomis.

Ne mažiau įdomiai skamba ir automobiliams skirtų langų gamintojos AGC užmačios pagrindinį savo produktą paversti komunikacijos sistema. Japonai kuria langus, kuriuose būtų įtaisytos 5G bevielio ryšio antenos, kad automobiliai galėtų vieni kitiems siųsti signalus.

Net ir tie gamintojai, kuriems dėl savo tiekiamų komponentų nekyla egzistencinių klausimų, galvoja apie inovacijas. Pavyzdžiui, „Sumitomo Rubber Industries“ kompanija, kurios ištakos siekia laikus, kai Henris Fordas gamino „Model T“, kuria išmanias padangas, kurios gali perduoti informaciją apie kelio sąlygas tiek salono keleiviams bei vairuotojui, tiek ir kitiems automobiliams.

„Kitas žingsnis – sukurti automatiškai prie kelio sąlygų prisitaikančias padangas. Tarkime, užfiksavus šlapią kelio dangą, padangos pakeistų protektoriaus struktūrą ir taptų optimalios drėgnam keliui. Padangos turi būti išmanesnės. Mes negalime kurti autonominių automobilių bendruomenės neturėdami informacijos, kokiais keliais važinėjame“, – teigia „Sumitomo“ tyrimų ir plėtros skyriaus atstovas Kozaburo Nakaseko.

Inovacijomis galvos pramuštos ne tik japonams. JAV įmonė „Lear“ savo gaminamas sėdynes nori aprūpinti biometriniais jutikliais, kad šie fiksuotų stresą, mieguistumą ir širdies ritmo pokyčius, o pagal tokią informaciją imtųsi veiksmų – atitinkamo stimuliavimo ar net duomenų perdavimo medikams ar šeimos nariams.

Tačiau tam, kad tokią futuristinę įrangą turintys automobiliai taptų realybe, dar būtina sukurti reikiamus teisės aktus, įtikinti vartotojus jų nauda. Be to, tokių inovacijų kūrėjams tenka dar viena nelengva užduotis – įtikinti gamintojus, kad išmanesnės, o kartu ir brangesnės technologijos turi ekonominį potencialą.

Inovacijos – dar ne viskas

Vis dėlto naujovių kūrimas – dar ne viskas išlikimo kovoje. Japonijos „Denso“ įmonės atstovai galėtų iš savo patirties papasakoti istoriją, kas nutinka, kai imi galvoti, kad tavo sukurta inovacija yra tobulumo viršūnė ir visada tokia liks.

„Denso“ buvo pirmoji įmonė, kuri 1995 m. sėkmingai rinkai pasiūlė dyzeliniams automobiliams skirtą tiesioginio įpurškimo sistemą. Tačiau per keletą metų konkurentai iš „Bosch“ ir „Delphi“ sukūrė geresnes sistemas ir paliko „Denso“ savo užnugaryje. Turėjo praeiti nemažai laiko, kol šios technologijos pionierius susigrąžino lyderio vardą – tai nutiko 2013 m., kai „Denso“ pristatė pažangią ketvirtos kartos sistemą, užtikrinančią mažesnes degalų sąnaudas ir CO2 emisijas.

Kad ir kokios inovacijos keistų automobilių pramonę, nėra jokių ženklų, kad automobilius kas nors nukonkuruotų kaip pagrindinę susisiekimo priemonę. Tad kol bus automobilių paklausa, juos vis vien reikės gaminti, o gamybai reikės daugybės įvairių komponentų. Kokie jie bus – parodys jau ateities technologijų naujovės.

Jus taip pat gali sudominti:

Kaip parinkti neabejotinai tinkamą alyvą?

Kaip parinkti neabejotinai tinkamą alyvą?

Svarbi informacija autoservisams

Svarbi informacija autoservisams

„Valeo“ DMF apžvalga

„Valeo“ DMF apžvalga

Išmetimo sistemų rebusai

Išmetimo sistemų rebusai