Kada keisti papildomos įrangos diržą ir kodėl jis susidėvi?

Papildomos įrangos juostiniai diržai – tai plačiai naudojami elementai, skirti įvairių komponentų, tokių kaip kondicionieriaus kompresorius, generatorius ar vairo stiprintuvo siurblys pavarai. Mažėjantis variklių darbinis tūris ir plačiai suprantama ekologija lemia, kad papildomos įrangos diržai šiuo metu veikia kur kas sunkesnėmis sąlygomis, nei buvo prieš keliolika metų. Kada juos reikia keisti ir kas labiausiai lemia jų susidėvėjimą?

Juostiniai diržai dominuoja vidaus degimo variklių papildomos įrangos pavarose. Hibridiniuose automobiliuose situacija atrodo kitaip: čia nėra šių diržų – kondicionieriaus kompresorius ar generatorius yra varomi nepriklausomais elektros varikliais. Tačiau, jei kalbėsime apie vis labiau dominuojančius automobilius su benzininiais ar dyzeliniais varikliais, gamintojai stengiasi palengvinti šių pavarų sistemų aptarnavimą (deja, tai nereiškia, kad padidėja jų ilgaamžiškumas). Daugelyje naujų automobilių susiduriame su vadinamąja „serpantino sistema“, kai vienas juostinis diržas vienu metu varo keletą komponentų. Diržai juda pro vedančiuosius guolius, vienos krypties generatorių sankabas, o taip pat pro varančiųjų skriemulių sukamųjų virpesių slopintuvus. Svarbiu šios sistemos elementu yra diržo įtempiklis, kuris įtempia diržą per visą jo ilgį. Būtina prisiminti, kad šio ilgio parinkimas yra lemiamas kriterijus – laisvumas, atsirandantis sumontavus per ilgą diržą, yra dažna dirbtuvių klaida. Tinkamai įtempto diržo laisvumas turi siekti nuo 5 iki 15 mm ribas.

„Kiekvienas diržas – tai elementas, kuris turi būti periodiškai keičiamas, o jo susidėvėjimas pirmiausiai pasireiškia cypimu. Informaciją apie keitimo intervalus pateikia transporto priemonių gamintojai. Patirtis rodo, kad tarnavimo laikas dažniausiai siekia apie 100 000 km, tačiau sunkios transporto priemonės eksploatacijos sąlygos (pvz., pagalbos kelyje transporto priemonės, taksi arba dažnai velkantys priekabas automobiliai) gali gerokai sutrumpinti šį limitą. Senesniuose automobiliuose buvo galimas papildomas diržo įtempimas rankiniu būdu. Šiandien, kai šį vaidmenį atlieka automatiniai įtempikliai, kiekvienas juostinio diržo susidėvėjimo pasireiškimas verčia mus jį pakeisti nauju”, – pataria Tomasz Ochman iš įmonės SKF.

Eksploatacijos metu diržai susidėvi: guminiai elementai dyla, o pati guma tampa trapi, pasireiškia senėjimo procesai. Bet kokie cheminiai teršalai yra pavojingi, pvz., prasisunkusi variklio alyva gali sumažinti gumos ilgaamžiškumą. Neigiamą poveikį taip pat turi oro sąlygos. Papildomos įrangos diržai dažniausiai nėra uždengti jokiu dangčiu, todėl šaltis arba purvas gali pagreitinti medžiagų, iš kurių yra pagamintas diržas, degradaciją. Diržo susidėvėjimui taip pat turi įtakos netinkamai sureguliuoti arba susidėvėję skriemuliai.

„Papildomos įrangos diržo cypimas ne visada reiškia, kad susidėvėjo būtent šis elementas. Tai gali būti signalas apie kurio nors įrenginio, kurį varo šis diržas, problemą – dėl per didelės apkrovos diržas praslysta ant guolio. Už per didelę apkrovą, kurią turi įveikti diržas, dažniausiai atsako pažeistas generatorius (pvz., jo guolis), nusilpęs akumuliatorius arba elektros instaliacija. Atsižvelgiant į tai, visi sistemos elementai ir įrenginiai turi būti nuodugniai patikrinti – tiek jų išorinė išvaizda, tiek jų veikimas. SKF informaciniuose biuleteniuose šiems klausimams skiriame ypatingą dėmesį”, – primena Tomasz Ochman.

Laiku nepakeistas papildomos įrangos diržas gali nutrūkti važiavimo metu. Nuostolių, kuriuos patirsite dėl šios situacijos, dydis priklauso nuo variklio konstrukcijos. Jei nutrūkęs juostinis diržas varo aušinimo skysčio siurblį, tolimesnė kelionė yra labai bloga idėja. Nuvažiavus vos kelis kilometrus neaušinamas variklis perkais. Jei nutrūks diržas, varantis generatorių (nepriklausomai), galime manyti, kad akumuliatoriuje esančios energijos pakaks nuvažiuoti vos keletui kilometrų.

„Daugelyje mažo tūrio variklių vienas juostinis diržas gali varyti daug įrenginių. Dėl šios priežasties skriemuliai yra mažesnių matmenų ir išdėstyti arčiau vienas prie kito. Dėl to atsiranda didesni diržo lenkimo kampai ir diržas privalo veikti sunkesnėmis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, be reguliarios patikros ir periodinio diržo keitimo, privalome naudoti tik aukštos kokybės dalis. Tokių dalių pavyzdžiu gali būti įmonės SKF juostiniai diržai, kurie gaminami glaudžiai bendradarbiaujant su transporto priemonių gamintojais. Naujo diržo kaina nėra didelė – siekia kelis, maksimaliai kelias dešimtis eurų, priklausomai nuo automobilio modelio. Gera proga pasikeisti šį diržą yra paskirstymo diržo keitimo metas, kai jį vis vien privalu nuimti”, – apibendrina Tomasz Ochman.