Paskelbimo data: 2019-04-08

Į ką verta atkreipti dėmesį nusprendus naudotis elektra varomais automobiliais?

Iš įvairių šaltinių gauname informacijos apie elektra varomus automobilius, jų galimybes, įkrovimo greitį ir nuvažiuotą atstumą. Kalbant apie vidaus degimo varikliais varomus automobilius, dažniausiai užduodami klausimai yra susiję su degimu arba greitėjimu, elektrinių transporto priemonių atveju – su nuvažiuojamu atstumu ir įkrovimo greičiu. Abiem parametrams taikomi standartai ir apribojimai. Neįmanoma vienareikšmiškai pasakyti, kiek laiko automobilis bus kraunamas ir kiek kilometrų jis nuvažiuos. Nuvažiuotas atstumas daugiausia priklauso nuo akumuliatoriaus parametrų, bet taip pat ir nuo mūsų pačių žinių bei įgūdžių. O laikas, kurį automobilis bus kraunamas, daugiausia priklauso nuo to, kaip tai bus daroma. Šiame straipsnyje pasistengsime apžvelgti elektra varomų automobilių įkrovimo temą, daugiausia dėmesio skirdami tinkamo įkrovimo laido pasirinkimui iš „Inter Cars“ asortimento. Šiuo metu jame galima rasti trijų gamintojų produktų. Prie įmonių „Phoenix Contact“ ir „Jazzy2Go“, kurių produktais prekiauta jau anksčiau, neseniai prisijungė „Schneider Electric“.

Screenshot_4.jpg

ĮKROVIMO REŽIMAI

Kalbant apie elektra varomų transporto priemonių įkrovimą, visų pirma reikėtų aptarti vadinamuosius įkrovimo režimus. Nuo jų priklauso transporto priemonės prijungimo prie įkrovimo stotelės būdas, su tuo susijęs saugos ir funkcionalumo lygis, gamintojų specifikacijose jie žymimi „Mode“. Šiuo metu elektra varomos transporto priemonės jau beveik nebekraunamos 1 režimu (Mode 1), t. y. tiesiogiai prijungiant prie įkrovimo stotelės įprastu elektros laidu su kištuku. JAV tai netgi draudžiama. Skiriami tokie transporto priemonių įkrovimo būdai:

Įkrovimas 2 režimu (Mode 2) – iki 3,7 kW kintamosios srovės (AC) – įkrovimas naudojant įkroviklį, jungiamą laidu prie įprastinio 230 V AC elektros lizdo. Kitoje įrenginio pusėje yra atitinkama jungtis, skirta automobiliui prijungti. Prijungimas naudojant į elektros lizdą jungiamą įkroviklį užtikrina leistiną apsaugos klasę.

Įkrovimas 3 režimu (Mode 3) – nuo 3,7 kW iki 22 kW – įkrovimas naudojant prie sienos tvirtinamą vadinamąją wallbox arba pastatomą įkrovimo stotelę, naudojant laidą su kištukais, kuriais automobilis prijungiamas prie stotelės. Įkrovimo metu abu kištukai yra blokuojami. Tokio sujungimo apsaugos klasė turi būti ne mažesnė kaip IP44, todėl užtikrinama aukšto lygio apsauga.

Įkrovimas 4 režimu (Mode 4) – nuo 43 kW – greitas įkrovimas nuolatine srove (DC). Įkrovimo kištukas pritvirtintas tik prie laido, kuris stacionariai prijungtas prie įkrovimo stotelės. Kraunama naudojant išorinį DC įkroviklį, turintį automatinio būsenos įvertinimo funkciją. Dėl didelės galios laidas turi būti didelio skersmens ir pastebimai sunkesnis už kintamosios srovės laidą. 4 režimas taip pat užtikrina aukštą apsaugos klasę.

Įkrovimui kintamąja srove (AC) naudojami 2 tipo kištukai Europoje pagamintiems ir 1 tipo kištukai JAV ir Japonijoje pagamintiems automobiliams. Įkrovimui nuolatine srove (DC) šiuo metu naudojami kištukai CHAdeMO ir CCS ( Combined Charging System – kombinuota įkrovimo sistema), o, naudojant pastarojo versiją HPC (angl. High Power Charging – įkrovimas aukšta įtampa), galima krauti net iki 350 kW galia. Automobiliuose vis dažniau montuojami CCS lizdai, kurie gali būti skirti 1 arba 2 tipo jungtims. Taigi, galima krauti automobilį netiesiogiai, per jame sumontuotą mažesnės galios AC įkroviklį (1 arba 2 tipo), arba krauti akumuliatorių tiesiogiai, naudojant DC įkroviklį (CCS 1 arba 2 tipo). Priklausomai nuo to, kokį kištuką prijungsime prie įkrovimo stotelės, energija bus perduodama tiesiogiai akumuliatoriui arba per automobilio įkroviklį.

Šiuo metu nėra DC jungčių plug-in tipo hibridiniams automobiliams įkrauti, nes dauguma rinkoje esančių tokio tipo automobilių turi akumuliatorius, kurių talpa siekia tik maždaug 10 kWh. Todėl plug-in tipo hibridiniams automobiliams krauti skirti laidai – dažniausiai pigiausi vienos fazės laidai, kurių galia – iki 3,7 kW (pavyzdžiui, „Phoenix Contact PHX1404563“). Jei laidų galia didesnė, jie netinkami plug-in tipo hibridiniuose automobiliuose sumontuotiems įkrovikliams (onboard charger).

ŠIEK TIEK TEORIJOS

Nesvarbu, koks įkroviklis įdiegtas automobilyje, galima naudoti bet kokios galios įkrovimo laidą su 1 arba 2 tipo jungtimi. Todėl netgi jei laido fazių skaičius, t. y. didžiausia įkrovimo srovė, kurią gali perduoti laidas, skiriasi nuo to, kuris pritaikytas automobilyje įdiegtam įkrovikliui, įkrovimas bus įmanomas. Taigi, didžiausia įkrovimo kintamąja srove galia visų pirma priklauso nuo kiekvieno procese dalyvaujančio įrenginio galios, t. y. įkrovimo stotelės, laido ir automobilyje įdiegto įkroviklio galios. Reikėtų nepamiršti, kad, greitai įkraunant nuolatine srove, automobilyje įdiegto įkroviklio galios apribojimai įtakos neturi. O įkraunant lėtai arba vidutiniu greičiu (iki 22 kW), kintamąją srovę automobilio keitiklis pakeičia į nuolatinę ir „kaupia“ ją transporto priemonės traukos akumuliatoriuose.

Taigi, įkrovimo laikas bus tuo trumpesnis, kuo didesnės galios yra įtaisas. Tačiau visais atvejais didžiausia įkrovimo proceso galia bus lygi didžiausiai silpniausio įkrovimo grandinės įtaiso galiai. Pavyzdžiui, netgi jei įkroviklis bei įkrovimo laidas yra trijų fazių ir didžiausios (22 kW) galios, o automobilyje sumontuotas įkroviklis yra tik 3,7 kW, būtent tokia galia ir bus kraunamas automobilis. Jeigu įkrovimo stotelė yra 22 kW galios, o automobilyje sumontuotas įkroviklis taip pat gali veikti tokia galia, tačiau bus naudojamas vienos fazės 7,4 kW galios laidas, įkrovimo galia bus sumažinta iki mažiausios sistemoje galios, t. y. iki didžiausios laido galios. Tačiau visais atvejais įkrauti automobilį bus įmanoma, todėl nereikėtų bijoti, kad laidas sugadins automobilio ar įkrovimo stotelės sistemas.

Vatais išreikšta elektrinė galia priklauso nuo srovės stiprumo ir įtampos grandinėje. Todėl didžiausią laido galią apibūdina 230 V kintamosios srovės (AC) fazių skaičius (viena arba trys) bei nominalus srovės stiprumas, išreikštas amperais (16 A arba 32 A), kuris taip pat priklauso nuo laido gijų skerspjūvio (2,5 mm2 arba 6 mm2). Čia kyla klausimas – kaip stotelė „žino“, kokį laidą prijungėme prie elektros lizdo? Laidui „atpažinti“ yra skirtos varžos, esančios 1 ir 2 tipo kištukuose, kurių pasipriešinimo vertė „informuoja“ įkrovimo sistemą apie didžiausią srovę, kurią gali praleisti laido fazių gijos. Lentelėje pavaizduoti standartiniai įkrovimo kintamąja srove galios lygiai, tiesiogiai susiję su anksčiau minėtais parametrais.



Kartais nurodyta nominalioji galia būna šiek tiek didesnė, tačiau ji nustatoma taip pat, kaip ir nurodytos jungties atveju. Pavyzdžiui, gamintojas „Phoenix Contact“ nurodo galios vertes (5, 8, 16,63 ir 26,6 kW), kurios atitinka lentelėje nurodytus galios lygius. Tačiau kiti gamintojai, pavyzdžiui, „Schneider Electric“, siūlo tik didžiausios galios brangesnius laidus, kurių skerspjūvis – 6 mm
2. Taigi jungtys gali būti dvejopos: 7,4 kW galios vienos fazės 1 arba 2 tipo jungtys arba 22 kW galios trijų fazių 2 tipo jungtys (pavyzdžiui, EVP1CNS32322).



Jus taip pat gali sudominti:

Išskirtiniai „VINOVE“ automobilių kvepalai

Išskirtiniai „VINOVE“ automobilių kvepalai

Pavaros pusašiai – patvarūs, bet ne amžini

Pavaros pusašiai – patvarūs, bet ne amžini

Unikali pasaulyje: nauja „Shell“ „Pureplus“ technologija

Unikali pasaulyje: nauja „Shell“ „Pureplus“ technologija

PAG alyvos nemaišykite su universaliosiomis alyvomis

PAG alyvos nemaišykite su universaliosiomis alyvomis