Paskelbimo data: 2020-01-06
HEPU – mechanikas kontroliuoja paskirstymo mechanizmą
Automobilio paskirstymo mechanizmas – tai vienas tų elementų, kuris neatleidžia klaidų ir neįspėja apie artėjantį gedimą. Be to, jis yra tiek patvarus, kiek yra patvarus jo silpniausias elementas – į ką verta atkreipti dėmesį pasirenkant remontinį komplektą.
Keičiate aušinimo skysčio siurblį ar visą paskirstymo mechanizmą?
Gali atrodyti, kad tai du skirtingi, nutolę vienas nuo kito veiksmai. Kai aušinimo skysčio siurblys pradėjo lašėti arba strigti – pakeičiame siurblį; nuvažiavome tam tikrą kilometrų skaičių – keičiame paskirstymo mechanizmą. Tačiau praktikoje šie du elementai yra labai glaudžiai susiję – aušinimo skysčio siurblys dažniausiai yra varomas paskirstymo diržo ir vis dažniau mechanikai nenorėdami rizikuoti viso mechanizmo gedimu, keisdami siurblį, prie progos, pakeičia visą paskirstymo mechanizmą (ypač jei šiai operacijai atlikti yra būtinas viso automobilio priekio išardymas). Iš kitos pusės yra akivaizdu, kad keičiant paskirstymo mechanizmą, taip pat būtina pakeisti aušinimo skysčio siurblį kuris yra varomas tuo pačiu diržu. Pats siurblys yra labai svarbus šios „dėlionės“ elementas, todėl neverta taupyti jo kokybės sąskaita, arba pirkti komplektus susidedančius iš pigių pakaitalų. Paskirstymas ir aušinimo skysčio siurblys – tai tarsi plakanti automobilio širdis, todėl verta ja pasirūpinti investuojant į profesionalų, aukštos kokybės remontinį komplektą su aušinimo skysčio siurbliu HEPU, kuris jau daugelį metų yra pripažintas mechanikų ir labai dažnai tampa „pirmojo pasirinkimo produktu“ užsisakant atsargines dalis.
Vien guolio keitimo nebepakanka
Pastaraisiais metais buvo daug kalbama ir rašoma apie paskirstymo mechanizmo elementų keitimą. Gamintojų techniniai treneriai surengė dešimtys, jei ne šimtus mokymų mechanikams. Mechanikai, dažnai ant savo klaidų, įsitikino, kad neverta dėl neva sutaupytų keliasdešimties eurų rizikuoti variklio remontu, turėti problemų susijusių su reklamacijomis arba reputacijos praradimu. Galėtų atrodyti, kad laikai, kai mechanikas klausdavo vairuotojo ar kečiant diržą pakeisti ir guolį nuėjo užmarštin. Deja, taip nėra. Nuolat nutinka situacijos, kuriose mechanikas pakeičia tik diržą, nuspręsdamas, kad kitos dalys yra „kaip naujos“.
Šią problemą galima nagrinėti keliais apsektais. Pirmasis - tai ekonominė savižudybė: jei diržas kainuoja apie 15-20 €, tai kiek mechanikas įvertins savo darbą? 40 € bus maksimali klientui priimtina kaina. Keičiant visą paskirstymą, kurio kaina apie 150-200 €, darbų kaina įvertinta 100 € bus labai patraukli. Ekonominiu atžvilgiu, dėl maržos sugeneruotos už dalių pardavimą, taip pat liks didesnis pelnas pasiūlius klientui viso komplekto keitimą. Teoriniuose apmastymuose viskas atrodo akivaizdžiai, taigi kodėl kai kurie mechanikai netaiko šio praktikoje? Kaip įprasta, yra keletas priežasčių, tačiau dažniausiai trūksta… dalykinio pokalbio su klientu.
Ir būtent čia pasirodo antrasis aspektas, daugelio paslaugų tiekėjų labai nemėgstama serviso paslaugų rinkodara*, t.y. sugebėjimas parduoti savo žinias. Vairuotojas neprivalo žinoti, kad be diržo būtina pakeisti visus tarpusavyje sąveikaujančius elementus. Mechanikas privalo mokėti (ir norėti) jam tai paaiškinti bei pateikti rizikas, ypač finansines, kurios gali atsirasti, pvz. užsikirtus guoliui. Turint tokią informaciją, dauguma vairuotojų paklausys mechaniko patarimo ir paprašys pakeisti likusius elementus. Tam pakanka trumpalaikio pokalbio ir svarių argumentų, kad įtikintumėte klientą, kad esate teisus. Pokalbių su klientais priešininkai visuomet įrodinės, kad klientas nori kuo pigiau, automobilis bus parduodamas, arba „jis mažai ir lėtai važinėja”. Visi puikiai žinome, kad tai tik patogūs (abiem pusėms) pasiteisinimai. Tai dirbtuvių savininkas turi spręsti, kaip atrodys jo teikiama paslauga, nes jis yra šios paslaugos garantas. Žinoma, dažnas vairuotojas prisiskaitęs įvairių savaitraščių neva apie automobilius, perskaitęs keletą komentarų automobilių mėgėju forumuose ir todėl „geriau žino“, tačiau būtent mechanikas sprendžia, kaip turi būti atliktas remontas ir kurias dalis privaloma pakeisti.
Šiuolaikiškuose automobiliuose, o vis rečiau tenka remontuoti 80-tųjų metų automobilius, variklis - tai labai sudėtinga, jautri ir trapi sistema, todėl diržo pakeitimas ir senų guolių, įtempiklio arba siurblio palikimas neišvengiamai sukels brangiai kainuosiantį gedimą. Dabar panagrinėkime trečiąjį aspektą, kurį sudaro bereikalinga riziką, ar net tiesioginis profesinis kvailumas. Jei profesinė kvalifikacija ir gamintojų rekomendacijos teigia apie viso paskirstymo mechanizmo pakeitimą (daugumoje atvejų būtina pakeisti ir aušinimo skysčio siurblį), tai kodėl kai kurie eina prieš srovę ir rizikuoja variklio remonto kaštais? Laikino, tariamojo sutaupymo dydis yra nepalygintinas su prisiimama rizika. Reklamacija tai visuomet kebli, kelianti stresą bei sunki situacija ir oriai išbristi iš jos yra tikras menas. Žinoma, dauguma dirbtuvių turi vykdomos veiklos draudimą, bet pinigai tai ne viskas. Šiais laikais kiekvienas protingas dirbtuvių savininkas žino, kad jo kapitalas tai klientai – patenkinti, sugrįžtantis ir jo dirbtuves rekomenduojantys klientai. Visuotinių socialinių tinklų ir interneto laikais nepatenkintas klientas turi neribotas galimybes skleisti nuomonę apie dirbtuves ir vertinti jų paslaugas. Be to, įvairus tyrimai rodo, kad mieliau dalinamės neigiamomis nei teigiamomis nuomonėmis... ir deja negatyvi informacija ir sensacijos yra dažniau „spragtelėjamos“. Gal būt vienas ar keli tokie atsiliepimai nesužlugdys Jūsų reputacijos, tačiau keliasdešimt arba keli šimtai gali turėti rimtų pasekmių verslui…
Kodėl verta rinktis žinomų prekių ženklų remontinius komplektus?
Ką daryti, kad paskirstymo elementų keitimo paslauga būtų paslauga, apie kurią... greitai pamirtame? Visų pirma, keičiame visą komplektą. Ne tik diržą, aušinimo skysčio siurblį, guolį, įtempiklį, bet ir visus kitus komplekte esančius montavimo ar papildomus elementus. Kiekvienas esame girdėjęs apie TDI varikliuose įvykusius gedimus dėl įtempiklio varžto sriegio perveržimo. Tai būtent yra didžiausias prekiniais ženklais pažymėtų komplektų privalumas: ten rasite visas paskirstymo mechanizmo keitimui reikalingus elementus. Be to, tai labai patogu (vienas remontas – viena pakuotė) bei paprastesnė reklamacijos, jei tokia atsirastų, procedūra (visos naudotos dalys iš vieno tiekėjo). Kiekvienam paskirstymo mechanizmo keitimui būtina pasiruošti – pasirūpinti blokuojančių įrankių komplektu (vis dažiau juos galima išsinuomoti iš savo tiekėjo) bei tikslia montavimo instrukcija su krumpliaračių nustatymais pagal ženklinimą, bei, kas yra labai svarbu, su atskirų montuojamų elementų tvirtinančių varžtų priveržimo momentais. Be abejo, būtina atkreipti dėmesį į krumpliaračių būklę – jei jie yra nusidėvėję, arba ant jų matome mechaninių pažeidimų žymes - juos būtina besąlygiškai pakeisti.
Įmonė HEPU žengė žingsnį į priekį išleisdama į rinką paskirstymo komplektus XT-Professional. Komplektai yra papildyti grandine ir įtempikliu (dyzeliniai varikliai Ford, PSA 1.6 ir 2.0) bei paskirstymo fazių reguliatoriais benzininiams Opel varikliams. Pilnas remontinis komplektas tai sprendimas palengvinantis mechanikų darbą (vienas, pilnas remontinis komplektas) ir platintojams (sandėlių plotų optimizavimas – viena pakuotė lentynoje vietoj kelių).
Po kokios ridos reikia keisti paskirstymą?
Po tinkamai atlikto remonto, mums belieka tik vienas dalykas: užklijuoti ant paskirstymo dangčio lipduką su informacija apie keitimo datą ir ridą bei pakviesti klientą sekančiam apsilankymui nuvažiavus… būtent, kiek nuvažiavus? Po kokios ridos keičiamas paskirstymas? Pirmas keitimas turi būti atliktas pagal automobilio gamintojo rekomendacijas. Anksčiau dažniausia rida buvo 90 tūkstančių kilometrų. Vėliau atėjo prailgintų intervalų laikai, net iki pavojingų 180-210 tūkstančių kilometrų. Pastaruoju metu gamintojai vis dažniau grįžta prie 90 tūkstančių kilometrų. Sekančio keitimo neverta laukti taip ilgai. Atsiminkite, kad didėjant automobilio ridai susiduriame su didesniais laisvumais (paskirstymo veleno, alkūninio veleno nusidėvėjimas, nudilę krumpliaračiai), kurie turi neigiamos įtakos paskirstymo mechanizmo darbui. Mechanikai dažnai pataria sekantį paskirstymo mechanizmo keitimą atlikti po 60 tūkstančių nuvažiuotų kilometrų, tai atrodo protingai ir saugiai. Paskirstymo mechanizmas yra tiek patvarus, kiek yra patvarus jo silpniausias elementas. Verta tai prisiminti renkantis remontinį komplektą. HEPU paskirstymo komplektų atveju žinome visų komplekto dalių gamintojus, o tai mechanikui suteikia aukščiausios, nuolat palaikomos kokybės garantiją.
Atminkite, kad paskirstymo mechanizmas – tai vienas tų elementų automobilyje, kuris neatleidžia klaidų ir neįspėja apie artėjantį gedimą – tiesiog perjungus pavarą, eilinį kartą įjungus ar išjungus variklį leis artimai susitikti porai vožtuvas-stūmoklis, tokiu būdu ištuštindamas vairuotojo ir mechaniko kišenę – ko, žinoma, niekam nelinkime.