Europos Sąjunga gali tapti automobilių dalių importuotoja

2024 metais ES pirmą kartą istorijoje gali tapti automobilių dalių importuotoja. Nepaisant investicijų į tyrimus ir plėtrą, automobilių pramonės technologijų gamyba pamažu iš ES persikelia į užsienį.

Europą palieka inovacijos

2023 m. ES automobilių pramonė sėkmingai apgynė įprastų automobilių dalių eksporto lyderio statusą, pasiekdama apie 56 milijardų eurų eksporto apyvartą ir fiksuodama prekybos perteklių, siekiantį 26,7 milijardų eurų. Šią poziciją gali susilpninti augantis akumuliatorių ir puslaidininkių importas. Įvertinus šias technologijas, ES prekybos perteklius nukrito iš 5,7 milijardo eurų 2022 m. ir iki 3,1 milijardo eurų 2023 m., o tai sudaro ryškų kontrastą, palyginti su pertekliumi, siekiančiu 20,9 milijardų eurų, kuris fiksuotas 2021 metais.

ES įmonės vis dar dominuoja pasaulinėse investicijose į automobilių pramonės tyrimus ir plėtrą bei gamybos įmones, o Europos tiekėjai sudaro apie trečdalį visų tiesioginių užsienio investicijų (TUI), vykdomų visame pasaulyje. Europietiškų įmonių išlaidos tyrimams ir plėtrai, susijusios su automobilių pramone, beveik prilygsta JAV įmonių išlaidoms šiems tikslams. ES tiekėjai sudaro 32,7 % pasaulinių investicijų, susijusių su automobilių pramone, ir rikiuojasi iš karto po JAV įmonių (33,3 %), gerokai lenkia japonų (17,4 %) ir kinų (16,4 %) konkurentus. Tačiau investicijos į gamybą vis dažniau perkeliamos į užsienį, o JAV lenkia ES pagal investicijas į įmones, gaminančias akumuliatorius ir puslaidininkius.

Jei dabartinė tendencija išsilaikys, šiais metais ES gali tapti automobilių dalių importuotoja. Ši situacija pabrėžia skubų poreikį didinti ES konkurencingumą ir užtikrinti, kad europietiškos inovacijos iš esmės bus kuriamos Europoje.

„Dėl didėjančio akumuliatorių ir puslaidininkių importo kažkada buvęs įspūdingas ES prekybos perteklius komponentų srityje sumažėjo 17 milijardų eurų per pastaruosius du metus. Tiekėjai  vis dar dominuoja tyrimų ir plėtros bei pasaulinių investicijų srityse, bet kyla rizika, kad naujų technologijų gamyba bus perkelta už ES ribų. Svarbu, kad ES sustiprintų savo investicijų strategiją ir užsitikrintų gamybos centro pozicijas“, – pasakė Nils Poel, CLEPA direktorius rinkos reikalams.

Pasaulinės konkurencijos akivaizdoje ES tiekėjai investuoja užsienyje

Europietiški automobilių pramonės tiekėjai ir toliau masiškai investuoja užsienyje, demonstruodami sektoriaus atsparumą pieš pasaulinę konkurenciją. 2023 m. jie investavo 19,8 milijardų eurų kituose regionuose ir tai juos padaro didžiausiais šio sektoriaus investitoriais užsienyje. 2023 m. 29,3 % visų tiesioginių užsienio investicijų į automobilių dalis, o taip pat į akumuliatorius ir puslaidininkius, buvo iš europietiškų įmonių.

Šiaurės Amerika išlieka pageidaujamu europietiškų investicijų regionu, o trys didžiausios investicijos į akumuliatorius yra Kanadoje. Jei kalbame apie automobilių pramonės komponentus, aštuonios iš 10 didžiausių investicijų buvo atliktos Meksikoje arba JAV.

Šie reikšmingi projektai pabrėžia pasaulinį ES automobilių pramonės gamintojų konkurencingumą. Deja, tai taip pat parodo ES poreikį pritraukti daugiau tokių investicijų, kad būtų užtikrintas tiekimo grandinių automobilių pramonei patikimumas. Investicijos į akumuliatorių gamybą turi didelę reikšmę mažinant priklausomybę nuo Kinijos ir stiprinant ES pozicijas pasaulinėje rinkoje. Europa tapo patrauklia vieta tiesioginėms užsienio investicijoms į akumuliatorius, tačiau nuo antros 2021 m. pusės, JAV pritraukia daugumą šių investicijų ir palieka ES užnugaryje. Nuo 2022 m. JAV užtikrino dvigubai daugiau TUI į akumuliatorių gamybą – 46,3 milijardų eurų, palyginti su 22,4 milijardų eurų iš ES. Čia galime pastebėti ryšį tarp kintamųjų su „Inflation Reduction Act“ ir beveik 400 milijardų dolerių „pumpavimą“ į rinką. Ši disproporcija pabrėžia skubų ES poreikį sustiprinti investicijų strategiją ir politiką, kad būtų išlaikytas konkurencingumas.

„Tiekėjai iš ES sudaro maždaug vieną trečdalį pasaulinių investicijų į automobilių pramonės sektoriaus tyrimus ir technologijų plėtrą, tačiau kadaise buvęs prekybos perteklius gali šiais metais virsti deficitu. Būtina padidinti mūsų konkurencingumą puslaidininkių gamyboje – tai padės užtikrinti Europai lyderio poziciją inovacijų ir technologijų srityje“, – sako Benjamin Krieger, CLEPA generalinis sekretorius.

Investicijos į puslaidininkius vis dar kelia pasaulinio masto susidomėjimą, o 2024–2032 metams prognozuojama 2,3 bilijonų USD investicijos iš privataus sektoriaus. Tai reiškia didelį augimą, palyginti su 720 milijardų JAV dolerių, sukauptų pasauliniu mastu 2013–2022 metais. Manoma, kad iš prognozuojamų 2,3 bilijono JAV dolerių ES per artimiausius keletą metų pritrauks tik 154 milijardų JAV dolerių ir 66 % šių investicijų priklausys amerikietiškoms įmonėms, o 28 % – europietiškoms įmonėms. Nuo 2020 m. ES buvo paskelbti aštuoni nauji puslaidininkių gamybos įmonių projektai, o du jų jau yra užbaigti. Nors ši pažanga yra daug žadanti, ypač palyginti su Kinija, tačiau išlieka kukli, jei lyginsime su 26 naujomis gamyklomis, kurias planuojama statyti JAV.

„Automobilių pramonės, kaip visumos, laukia dideli iššūkiai. Šiuo metu Europa yra kryžkelėje ir privalo pasirinkti geriausius kadaise klestėjusios ekonomikos šakos gaivinimo būdus. Stebime nerimą keliančią darbo vietų ir investicijų mažėjimo tendenciją automobilių dalis gaminančioje ES šalių pramonėje, kai tuo pat metu kiti regionai, pvz., Kinija ir JAV, skelbia daugiau teigiamų prognozių, o taip pat rodo politinį ryžtą, pvz., infliacijos mažinimo įstatymą (IRA), kuris didina JAV investicinį patrauklumą. Šie veiksmai reikalauja naujo europietiškos ekonomikos, pramonės ir konkurencingumo politikos kalibravimo“, — apibendrina Tomasz Bęben, Automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas (SDCM).

Šaltinis: motofocus.pl