Atleidimai iš darbo ir gamyklų uždarymas automobilių pramonėje

Netikėti pastarojo mėnesio įvykiai gali rodyti, kad automobilių pramonėje įvyko svarbus proveržis. Pasaulyje vykstančių pokyčių eroje saugumas plačiąja prasme turėtų būti mūsų prioritetas, pabrėžiamas Lenkijos pirmininkavimo ES metu. Kalbame apie žaliavas, energetinį ir ekonominį saugumą, t. y. kartu randame pusiausvyrą tarp paramos pramonei ir klimato kaitos taisyklių. Taip pat svarbus saugumas, kurį užtikrina strateginė technologinė nepriklausomybė.

Automobilių pramonė turi nedelsdama išanalizuoti, kas iš tikrųjų įvyko pastaraisiais metais. Nuo „Dyzelgeito“ ir ambicingos „Net-zero“ politikos iki momento, kai „Tesla“ pasiekė rekordinę 1,3 trilijono JAV dolerių rinkos vertę. Kviečiame susipažinti su šia analize.

Automobilių pramonė kryžkelėje – laikas užduoti sau klausimus

Vienas iš prieštaringai vertinamų įvykių 2024 ir 2025 metų sandūroje buvo „Tesla“ ir platformos „X“ savininko Elon Musk „Twitter“ įrašas, reklamuojantis kraštutinių dešiniųjų „alternatyvą Vokietijai“. Tai sukėlė aštrią Vokietijos politikų, įskaitant ekonomikos ministrą Robert Habeck, kritiką, kuris apkaltino E. Musk nesuprantant klimato kaitos ir skatinant kraštutines nuostatas. Šis pareiškimas sukėlė pasaulinę reakciją, pakirsdamas pasitikėjimą „Tesla“ ir E. Musk socialinės atsakomybės kontekste.

Tą pačią savaitę pasaulis buvo informuotas apie „Volkswagen“ ir Vokietijos profesinės sąjungos sudarytą susitarimą, į kurį įtrauktas plataus masto restruktūrizavimo planas, numatantis iki 2030 m. panaikinti daugiau nei 35 000 darbo vietų Vokietijoje. Šis sprendimas, kurį padiktavo didėjanti Kinijos gamintojų konkurencija ir besikeičiančios rinkos sąlygos, kelia susirūpinimą dėl Vokietijos automobilių pramonės ateities.

Vien tik šių pokyčių akivaizdoje Europos automobilių sektorius turėtų skubiai užduoti sau ekspertų ir automobilių pramonės atstovų klausimus. Tiek „Volkswagen“ sprendimai, tiek prieštaringai vertinamas Elon Musk pareiškimas pabrėžia, kad pramonės ateitis priklauso nuo labai greito ir veiksmingo atsako į besikeičiančias rinkos realijas ir augančius politinius bei technologinius iššūkius.

„Tesla“, pasaulinio elektromobilumo lyderė, yra visos automobilių pramonės etalonas. Bendrovės finansiniai rezultatai ir įspūdinga rinkos kapitalizacija yra visiškai priešingi iššūkiams, su kuriais susiduria Europos automobilių gamintojai.

Įžvalga Nr. 1 – ekonominis saugumas. Finansinė Europos gamintojų padėtis

Šešių didžiausių Europos automobilių gamintojų, t. y. „Volkswagen“, „BMW“, „Mercedes“, „Stellantis“, „Renault“, „Porsche“, kapitalizacija siekia 260 milijardų eurų, o tai daugiau nei keturis kartus mažiau, palyginti su „Tesla“ verte (1,25 trilijono eurų 2024 metų pabaigoje). Europos gamintojų vertės ir pelno mažėjimas rodo, kad kyla sunkumų dėl augančios konkurencijos, technologinių pokyčių (perėjimo prie elektrinių transporto priemonių) ir spaudimo prisitaikyti prie kintančios paklausos ir gamybos sąnaudų.

Analizuojant didžiausių Europos automobilių gamintojų, tokių kaip „Volkswagen“, „BMW“ ir „Mercedes-Benz“, rinkos vertės mažėjimą, verta paminėti platesnį Vokietijos kapitalo rinkos kontekstą. 2024 m. Vokietijos DAX indeksas, apimantis 40 didžiausių Vokietijos biržinių bendrovių, užfiksavo 20 % augimą, palyginti su praėjusiais metais. Šį pagerėjimą daugiausia lėmė atsigavę technologijų ir finansų sektoriai, o automobilių sektorius atsiliko.

Apskritai, Europos automobilių sektorius susiduria su dideliais iššūkiais, susijusiais su pelningumu, konkurencingumu ir prisitaikymu prie kintančių rinkos sąlygų.

Komentaras: Krzysztof Oleksowicz, automobilių dalis platinančios bendrovės „Inter Cars“ įkūrėjas ir ilgametis prezidentas:

„Europos automobilių sektorius susiduria su staigiu pelningumo mažėjimu dėl didėjančio reguliavimo spaudimo, brangiai kainuojančios technologinės pertvarkos ir neteisingų strateginių sprendimų praeityje. Tuo metu auganti Kinijos finansinė ir technologinė lyderystė pabrėžia, kad skubiai reikia išsamios strategijos, kuri leistų Europos gamintojams atkurti konkurencingumą.“

Įžvalga Nr. 2 – žaliavų ir energetinis saugumas. Reguliavimo spaudimas, neteisingi strateginiai sprendimai, elektromobilumo iššūkiai ir Kinijos dominavimas

Dabartinę krizę Europos automobilių sektoriuje sustiprino klaidingi strateginiai sprendimai ir didėjantis reguliavimo spaudimas, dėl kurio išaugo pasaulinė technologinė ir finansinė konkurencija.

Viena didžiausių klaidų – investicijos į Rusijos rinką. Gamybos įmonės Rusijoje, kurios turėjo užtikrinti ilgalaikį pelną, buvo parduotos už simbolines sumas po karo Ukrainoje pradžios. Šie sprendimai ne tik lėmė finansinius nuostolius, bet ir gerokai apribojo Europos įmonių gamybos potencialą. Užuot investavus Rusijoje, šios lėšos galėjo būti nukreiptos į nuosavų tiekimo grandinių, skirtų elektromobilių (EV) gamybai Europoje, kūrimą ir sektorius šiandien galėtų atrodyti kitaip.

Kita rimta klaida buvo intensyvi plėtra į Kinijos rinką. Iš pradžių šie veiksmai atrodė perspektyvūs ir davė teigiamų rezultatų, tačiau Kinijos protekcionistinė politika greitai lėmė Europos prekių ženklų išstūmimą. Kinijos vyriausybė, remdama vietos gamintojus įvairiomis subsidijomis ir reglamentais, veiksmingai apsunkino Vakarų įmonių galimybes konkuruoti vietos rinkoje. Dėl to Europos gamintojai, negavę panašios paramos iš savo vyriausybių, praranda pozicijas Kinijoje, kuri šiuo metu yra didžiausia pasaulyje automobilių rinka. Tuo pačiu metu Europos įmonės išleidžia didžiules sumas kurdamos elektromobilių technologijas, kurios yra brangesnės ir mažiau konkurencingos, palyginti su jų atitikmenimis Kinijoje. Kinijos elektromobiliai, kurie yra 30–40 proc. pigesni ir technologiškai pažangesni, kenkia Europos gamintojų pozicijai. Dėl reglamentų, kuriais verčiama pereiti prie judumo elektros energija, nors jie ir naudingi aplinkai, Europos įmonės atsiduria dar sudėtingesnėje padėtyje, ypač atsižvelgiant į Kinijos strategijas, paremtas nuoseklia vyriausybės politika ir didelėmis subsidijomis.

Kinijos sėkmė elektromobilių sektoriuje grindžiama trimis pagrindiniais ramsčiais: mažesnėmis gamybos sąnaudomis dėl vyriausybės subsidijų, siekiančių apie 15 milijardų eurų per metus, pasaulinių žaliavų, tokių kaip litis ir kobaltas, tiekimo grandinių kontrole (70 proc. pasaulinės kasybos) ir dominavimu baterijų gamyboje, kuri sudaro 66 proc. pasaulinės rinkos. Brangiai kainuojančių reguliavimo reikalavimų nebuvimas dar labiau įgalina Kinijos įmones plėstis ir veikti visame pasaulyje. Tokie gamintojai kaip „Byd“, „Nio“, „Geely“ ir „Great Wall Motors“ agresyviai užkariauja Europos rinką, siūlydami aukštųjų technologijų transporto priemones už vietiniams gamintojams neįmanomas kainas.

 

Komentaras: Alfred Frank, „MotoFocus“ generalinis direktorius:

„Atsižvelgiant į didėjantį Kinijos dominavimą ir neapgalvotų strateginių sprendimų poveikį Europos automobilių pramonės ateičiai, reikia koordinuotų veiksmų technologijų, žaliavų ir pramonės politikos srityse, įskaitant teisės aktų pakeitimus. Be tokių veiksmų, skirtumas tarp Europos ir Kinijos taps negrįžtamas, o strateginių klaidų padariniai bus jaučiami ateinančius dešimtmečius.“

Įžvalga Nr. 3 – ekonominis saugumas. Atleidimai iš darbo ir gamyklų uždarymas automobilių pramonėje, pasekmės darbo rinkai

Susidūręs su neteisingų strateginių sprendimų ir didėjančios pasaulinės konkurencijos pasekmėmis, Europos automobilių sektorius susiduria su rimtais socialiniais padariniais. Darbo vietų mažinimas ir gamyklų uždarymas tampa akivaizdžiu gilėjančios krizės, kuri daro poveikį tiek automobilių dalių gamintojams, tiek tiekėjams, ženklu. Didžiausia Europos automobilių gamintoja „Volkswagen“ paskelbė apie planus uždaryti iki trijų gamyklų Vokietijoje, įskaitant Zwickau gamyklą, kuri buvo pagrindinis elektromobilių gamybos centras. Dėl to net 10 000 žmonių gali prarasti darbą, o tai sudaro apie 10 % darbo jėgos šiose vietose. „Mercedes-Benz“ taip pat paskelbė apie restruktūrizavimą, kuris apims maždaug 3 000 Badeno-Viurtembergo gamyklos darbuotojų atleidimą.

Krizė taip pat paveikė daugelį automobilių dalių tiekėjų, tokių kaip „Bosch“ ir „Continental“, kurie paskelbė, kad iki 2025 m. pabaigos savo gamyklose Vokietijoje iš viso sumažins darbo vietų skaičių maždaug 5 000. Šie atleidimai yra atsakas į mažėjančią vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių tradicinių dalių paklausą ir didėjančią Kinijos elektromobilių komponentų gamintojų konkurenciją. Vokietijos profesinė sąjunga įspėja, kad jei energetikos pertvarka pramonėje nepaspartės, atleidimų mastas gali būti daug didesnis.

Bendras darbo vietų, kurioms gresia pavojus, skaičius Vokietijos automobilių pramonėje iki 2025 m. pabaigos siekia daugiau nei 50 000. Regionai, kuriuose yra didelė pramonės koncentracija, pvz., Žemutinė Saksonija ir Bavarija, jau jaučia spaudimą mažinti užimtumą. Wolfsburge, „Volkswagen“ būstinėje, darbuotojų skaičiaus mažinimas gali turėti įtakos maždaug 7 % vietos užimtumo.

Susidūrusios su šiais iššūkiais, regioninės valdžios institucijos ir profesinės sąjungos deda pastangas ir daro spaudimą didinti investicijas į mokymus ir alternatyvių darbo vietų kūrimą sektoriuose, susijusiuose su žaliąja energija ir ateities technologijomis. Tačiau be skubios politinės paramos ir koordinuotų veiksmų neigiamo poveikio mastas galėtų paveikti ne tik darbuotojus, bet ir vietos ekonomiką, kuri yra labai priklausoma nuo automobilių pramonės.

Krzysztof Oleksowicz komentaras:

„Darbo vietų mažinimas Vokietijos automobilių pramonėje ne tik destabilizuoja vietos bendruomenes, bet ir silpnina Europos, kaip automobilių pramonės lyderės, pozicijas pasaulyje. Be aktyvios vyriausybės paramos ir investicijų į technologinius pokyčius, dabartinė krizė gali turėti ilgalaikį poveikį tiek darbuotojams, tiek visai žemyno ekonomikai.“

Įžvalga Nr. 4 – ekonominis saugumas*. Laiko trūkumas: ar Europa pritaikys savo klimato politiką ir, jei taip, kaip tai padarys?

*ekonominis saugumas, kartu užtikrinant pusiausvyrą tarp paramos pramonei ir klimato kaitos taisyklių

Atsižvelgiant į didėjančius iššūkius, susijusius su automobilių pramonės pertvarka, mažėjančiu Europos gamintojų konkurencingumu ir poreikiu įgyvendinti klimato srities užmojus, tampa vis aiškiau, kad reikia koordinuotų veiksmų ES lygmeniu. Liepos mėnesį sakydama kalbą Europos Parlamente Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad tęsiama plataus masto klimato politika, darant prielaidą, kad Europa iki 2050 m. pasieks poveikio klimatui neutralumą. Kartu ji atkreipė dėmesį, kad įgyvendinant šiuos tikslus būtina atsižvelgti į pramonės konkurencingumą ir visuomenės poreikius. Pagrindinis šios strategijos elementas – naujas susitarimas dėl švarios pramonės, kurio prielaidos turi būti pateiktos per pirmąsias šimtą naujos kadencijos dienų. Susitarimas grindžiamas keturiais ramsčiais: prieinamomis energijos kainomis, vidaus rinkos apsauga, ekologiškų produktų vartojimo skatinimu ir biurokratijos supaprastinimu. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas energijos kainoms, kurios tebėra rimtas iššūkis pramonei po krizės, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. Europos gamintojams, kurie jau susiduria su pasaulinės konkurencijos spaudimu, pigios energijos prieinamumas yra labai svarbus.

Alfred Franke komentaras:

„Europa turi rasti pusiausvyrą tarp savo klimato tikslų įgyvendinimo ir pramonės konkurencingumo užtikrinimo. Reguliuotojo ir transporto priemonių bei automobilių dalių gamintojų bendradarbiavimas bus labai svarbus siekiant sukurti transformacijai palankias sąlygas ir kartu užkirsti kelią tolesniam rinkos dalies mažėjimui strateginiuose segmentuose. Kitų regionų, pvz., JAV, kuri priėmė Infliacijos mažinimo aktą (angl. Inflation Reduction Act), arba Kinijos, kuri siūlo kasmetines 15 mlrd. eurų subsidijas, praktika rodo, kokia svarbi yra valstybės parama pramonei. Atsižvelgiant į didėjantį Kinijos pirmavimą elektromobilumo sektoriuje ir jos veiksmingą pramonės politiką, kyla klausimas, ar dabartinių Europos veiksmų pakaks, kad būtų įveikta ši pasaulinė konkurencija?“

Pagrindiniai klausimai, kuriuos kelia automobilių ekspertai ir pramonės šakų organizacijų atstovai

Europos automobilių pramonė susiduria su egzistenciniu iššūkiu. Reguliavimo spaudimas, didelės energijos kainos ir didėjanti Kinijos konkurencija reikalauja skubių veiksmų ir vyriausybių bei Europos institucijų paramos. Štai kodėl mes surinkome ekspertų ir automobilių pramonės atstovų klausimus, kad atkreiptume jūsų dėmesį į šiuos klausimus.

Ar technologijų įmonės perims automobilių gamintojus, o gal priešingai? (klausia Krzysztof Oleksowicz, „Inter Cars“ įkūrėjas ir ilgametis prezidentas)

Kokių veiksmų turėtų imtis Europa, kad sėkmingai konkuruotų su Kinija ir atgautų savo pozicijas pasauliniame automobilių sektoriuje? (klausia Alfred Frank, „MotoFocus“ generalinis direktorius)

Kokių veiksmų reikėtų imtis siekiant užtikrinti, kad Europos gamintojai prisitaikytų prie naujų rinkos sąlygų? (klausia PZPM pirmininkas Jakub Faryś)

Kas turi įvykti, kad ES automobilių naudotojai patikėtų elektromobilumu? (klausia Maciej Mazur, PSNM prezidentas)

Ar yra perspektyvus planas, kaip užtikrinti Europos technologinį pranašumą prieš tai, kai pagrindinėse inovacijose pradės dominuoti pasauliniai gigantai už Europos Sąjungos ribų? (klausia SDCM prezidentas Tomasz Bęben)

Ar klimato apsaugai skirti teisės aktai nesustiprina Kinijos – didžiausios pasaulyje CO₂ teršėjos – dominavimo?(klausia SAMAR prezidentas Wojciech Drzewicki)

Europa, nepaisant jos klimato ir technologinių ambicijų, negali sau leisti neturėti nuoseklios pramonės strategijos, kuri pastaraisiais metais atvėrė duris Kinijos dominavimui. Norint grįžti prie konkurencingumo, reikia ne tik investuoti į technologijas, bet, visų pirma, pakeisti požiūrį į automobilių pramonės, kaip strateginio Europos ekonomikos ramsčio, ateitį.

Ekspertų ir pramonės šakų organizacijų atstovų rekomendacijos

Norint veiksmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje, Europai reikia plataus masto viešojo ir privataus sektorių aljansų, kurie sujungtų įmonių technologinį potencialą su ES institucijų finansiniais ir reguliavimo pajėgumais. Todėl pramonės atstovai kartu rekomenduoja konkrečius veiksmus, glaudžiai susijusius su plačiai suprantamu saugumu, pavyzdžiui, ES ekonominiu, žaliavų ar energetiniu saugumu:

•   Europos baterijų ir puslaidininkių ekosistemos kūrimas kiekviename vertės grandinės etape (rekomenduoja Krzysztof Oleksowicz, „Inter Cars“ įkūrėjas ir ilgalaikis generalinis direktorius).
•  Parama komponentų ir dalių gamintojams, kurie šiuo metu transformuojasi link nulinės emisijos (rekomenduoja Alfred Franke, „MotoFocus“ generalinis direktorius).
•  Pagrindinių žaliavų (pvz., kobalto, ličio) vidaus tiekimo grandinių kūrimas Europoje, siekiant sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų (rekomendavo PZPM pirmininkas Jakub Faryś).
•  Nuoseklios EV gamintojų ir jų subrangovų paramos sistemos, sukurtos pagal Kinijos ar JAV veiklos pavyzdžius, įdiegimas (rekomenduoja PSNM prezidentas Maciej Mazur).
•  Tvirtos partnerystės ieškojimas ir kūrimas, užuot įsitraukus į niokojančius prekybos karus (rekomenduoja SDCM prezidentas Tomasz Bęben).
•  Europos žaliosios energijos technologijų reklamavimas pasaulio rinkose, taip stiprinant eksportą (rekomenduoja SAMAR pirmininkas Wojciech Drzewiecki).

Tik taip bus galima sukurti visapusišką ekosistemą, skatinančią pramonės pertvarką, kuri leis Europai atgauti konkurencingumą ir saugumą daugelyje sričių.

Deja, besitęsiantis delsimas gali turėti grandininės reakcijos poveikį kitiems sektoriams: automobilių pramonė yra glaudžiai susijusi su kitomis strateginėmis pramonės šakomis, pvz., medžiagų inžinerija, elektronika ar energetika. Praradus pranašumą vienoje pramonės šakoje, dažnai mažėja inovatyvumas visoje verčių grandinėje.

Šaltinis: motofocus.pl