Alyvos lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams

Jeigu atsižvelgtume tik į SAE klampos indeksą (15W40 arba 5W30), atrodytų, kad alyvos sunkvežimiams ir lengviesiems automobiliams turėtų būti labai panašios. O gal net vienodos. Tačiau šios alyvos panašios tik SAE indeksu ir jokiu būdu jų negalima naudoti kaip viena kitos pakaitalų.

Alyva sunkvežimiams (angliškas trumpinys HD – heavy duty) yra visiškai skirtingos cheminės sudėties, profesionaliai vadinamos alyvos formule. Šią formulę pirmiausiai sąlygoja variklio naudojimo sąlygos.

Lengvųjų automobilių ir sunkvežimių varikliai, nors ir varomi tokiu pačiu kuru, skiriasi konstrukcija, dydžiu bei darbo parametrais.

Lengvieji automobiliai paprastai negabena krovinio, kurio masė yra artima transporto priemonės masei. Jų pagrindinė užduotis yra pasiekti maksimalų pagreitį bei reikalingą greitį, t. y. pristatyti vairuotoją iš taško A į tašką B per trumpiausią laiko tarpą.

Sunkvežimiais dažniausiai reikia gabenti krovinius, sveriančius arti leidžiamos transporto priemonės masės. Taip pat svarbu, kad, sunkvežimiu ilgus atstumus gabenant krovinį, būtų patiriama kiek įmanoma mažesnė avaringumo rizika ir kuo mažesnės kuro sąnaudos.

Būtent transporto priemonių naudojimo skirtumai lemia pagrindinius cheminės alyvų sudėties skirtumus.

Antioksidantai HD alyvose

Mažo darbinio tūrio variklio tepimo sistema yra nedidelės talpos, palyginti su sunkvežimio. Tai reiškia, kad ir alyvos tokiame variklyje reikės mažiau.

Didelio tūrio ir didesnio cilindrų kiekio sunkvežimių varikliams reikia kur kas daugiau kuro. O tai reiškia, kad tepimo sistemoje alyvos irgi bus daugiau. Kartais iki 10 kartų.

Tam, kad alyvos veikimo sąlygos būtų tinkamos, vien padidinti jos kiekį nepakanka. Sunkvežimių varikliai termiškai neveikia alyvos taip stipriai, kaip tai daro lengvųjų automobilių varikliai. HD alyvose naudojami antioksidantų junginiai, kurie padeda išlaikyti nekintamas chemines alyvos savybes esant aukštai temperatūrai. Antioksidantų junginiai HD alyvose turi garantuoti alyvos veiksmingumą ir atsparumą, o tai turėtų leisti sunkvežimiams nuvažiuoti iki 100 000 km.

TBN (Total Base Number) – būtina šarminė apsauga

Paprastai lengvojo automobilio rida per metus siekia nuo 10 000 iki 30 000 km. Alyvos keitimo intervalai – nuo 15 000 km iki 30 000 km. Sunkvežimiai per metus nuvažiuoja apie 1 200 000, o kartais ir daugiau kilometrų. Alyvos keitimo intervalai yra diversifikuojami atsižvelgiant į transporto priemonės eksploatavimo sąlygas. Tačiau net intensyviausiai dirbantys varikliai, pvz., statybinės technikos, eksploatuojami 30 000–40 000 km tarp alyvos keitimo intervalų. Lengvojo komercinio transporto alyvos keitimo intervalas yra apie 40 000–50 000 km. Transporto, važiuojančio ilgus atstumus išskirtinai palankiomis sąlygomis, alyvos keitimo intervalai gali būti 90 000–100 000 km.

Toks skirtumas tarp intervalų iš esmės susidaro dėl dviejų veiksnių: alyvos kiekio tepimo sistemoje ir alyvos sudėties (formulės).

Alyva turi šarminę apsaugą, vadinamąjį TBN, kuris saugo variklį nuo natūralios korozijos, atsirandančios dėl sieros deginimo degaluose. Kadangi sudegintų degalų kiekiai sunkvežimių varikliuose yra gerokai didesni, natūraliai ir TBN skaičius HD alyvoje turi būti kur kas aukštesnis.

Kovoje su suodžiais – dispersantai

Dėl labai didelio sunaudojamų degalų kiekio sunkvežimių varikliai generuoja didelį suodžių, t. y. anglies dalelių, kiekį. Šios dalelės formuoja junginius, kurie sukelia visų variklio jungčių, pvz., guolių, ašių, trintį. Suodžiai taip pat prisideda prie nekontroliuojamo alyvos klampos padidėjimo.

Siekiant apsaugoti variklį nuo suodžių, alyvoje yra atitinkamų dispersantų. Pagrindinė dispersantų užduotis yra ardyti anglies dalelių jungtis tam, kad suodžiai galėtų netrukdomi „praplaukti“ per tepimo kanalus ir netrukdytų dirbti sistemos elementams. Dėl kur kas didesnės sunkvežimio ridos HD alyvose yra kur kas daugiau efektyvių dispersantų (lyginant su alyvomis lengviesiems automobiliams).

Visus įvardintus skirtumus lemia siekis, kad transporto priemonės variklio atsparumas atitiktų jo gamintojo lūkesčius. Jeigu vadovausimės variklių gamintojų rekomendacijomis, sunkvežimio variklis gali dirbti be didesnių keblumų apie 1 000 000 km, o kartais ir iki 2 000 000 km. O lengvųjų automobilių variklių ilgaamžiškumas skaičiuojamas šimtais tūkstančių kilometrų, ir jų gamintojai neskiria automobilių naudojimo režimų, pateikdami tik maksimalią ridos vertę.