Pasirinkite alyvos gamintoją

    Alyva sunkvežimiams (angliškas trumpinys HD – heavy duty) yra visiškai skirtingos cheminės sudėties, profesionaliai vadinamos alyvos formule. Šią formulę pirmiausiai sąlygoja variklio naudojimo sąlygos.

    Lengvųjų automobilių ir sunkvežimių varikliai, nors ir varomi tokiu pačiu kuru, skiriasi konstrukcija, dydžiu bei darbo parametrais.

    Lengvieji automobiliai paprastai negabena krovinio, kurio masė yra artima transporto priemonės masei. Jų pagrindinė užduotis yra pasiekti maksimalų pagreitį bei reikalingą greitį, t. y. pristatyti vairuotoją iš taško A į tašką B per trumpiausią laiko tarpą.

    Sunkvežimiais dažniausiai reikia gabenti krovinius, sveriančius arti leidžiamos transporto priemonės masės. Taip pat svarbu, kad, sunkvežimiu ilgus atstumus gabenant krovinį, būtų patiriama kiek įmanoma mažesnė avaringumo rizika ir kuo mažesnės kuro sąnaudos.

    Būtent transporto priemonių naudojimo skirtumai lemia pagrindinius cheminės alyvų sudėties skirtumus.

    Antioksidantai HD alyvose

    Mažo darbinio tūrio variklio tepimo sistema yra nedidelės talpos, palyginti su sunkvežimio. Tai reiškia, kad ir alyvos tokiame variklyje reikės mažiau.

    Didelio tūrio ir didesnio cilindrų kiekio sunkvežimių varikliams reikia kur kas daugiau kuro. O tai reiškia, kad tepimo sistemoje alyvos irgi bus daugiau. Kartais iki 10 kartų.

    Tam, kad alyvos veikimo sąlygos būtų tinkamos, vien padidinti jos kiekį nepakanka. Sunkvežimių varikliai termiškai neveikia alyvos taip stipriai, kaip tai daro lengvųjų automobilių varikliai. HD alyvose naudojami antioksidantų junginiai, kurie padeda išlaikyti nekintamas chemines alyvos savybes esant aukštai temperatūrai. Antioksidantų junginiai HD alyvose turi garantuoti alyvos veiksmingumą ir atsparumą, o tai turėtų leisti sunkvežimiams nuvažiuoti iki 100 000 km.

    TBN (Total Base Number) – būtina šarminė apsauga

    Paprastai lengvojo automobilio rida per metus siekia nuo 10 000 iki 30 000 km. Alyvos keitimo intervalai – nuo 15 000 km iki 30 000 km. Sunkvežimiai per metus nuvažiuoja apie 1 200 000, o kartais ir daugiau kilometrų. Alyvos keitimo intervalai yra diversifikuojami atsižvelgiant į transporto priemonės eksploatavimo sąlygas. Tačiau net intensyviausiai dirbantys varikliai, pvz., statybinės technikos, eksploatuojami 30 000–40 000 km tarp alyvos keitimo intervalų. Lengvojo komercinio transporto alyvos keitimo intervalas yra apie 40 000–50 000 km. Transporto, važiuojančio ilgus atstumus išskirtinai palankiomis sąlygomis, alyvos keitimo intervalai gali būti 90 000–100 000 km.

    Toks skirtumas tarp intervalų iš esmės susidaro dėl dviejų veiksnių: alyvos kiekio tepimo sistemoje ir alyvos sudėties (formulės).

    Alyva turi šarminę apsaugą, vadinamąjį TBN, kuris saugo variklį nuo natūralios korozijos, atsirandančios dėl sieros deginimo degaluose. Kadangi sudegintų degalų kiekiai sunkvežimių varikliuose yra gerokai didesni, natūraliai ir TBN skaičius HD alyvoje turi būti kur kas aukštesnis.

    Kovoje su suodžiais – dispersantai

    Dėl labai didelio sunaudojamų degalų kiekio sunkvežimių varikliai generuoja didelį suodžių, t. y. anglies dalelių, kiekį. Šios dalelės formuoja junginius, kurie sukelia visų variklio jungčių, pvz., guolių, ašių, trintį. Suodžiai taip pat prisideda prie nekontroliuojamo alyvos klampos padidėjimo.

    Siekiant apsaugoti variklį nuo suodžių, alyvoje yra atitinkamų dispersantų. Pagrindinė dispersantų užduotis yra ardyti anglies dalelių jungtis tam, kad suodžiai galėtų netrukdomi „praplaukti“ per tepimo kanalus ir netrukdytų dirbti sistemos elementams. Dėl kur kas didesnės sunkvežimio ridos HD alyvose yra kur kas daugiau efektyvių dispersantų (lyginant su alyvomis lengviesiems automobiliams).

    Visus įvardintus skirtumus lemia siekis, kad transporto priemonės variklio atsparumas atitiktų jo gamintojo lūkesčius. Jeigu vadovausimės variklių gamintojų rekomendacijomis, sunkvežimio variklis gali dirbti be didesnių keblumų apie 1 000 000 km, o kartais ir iki 2 000 000 km. O lengvųjų automobilių variklių ilgaamžiškumas skaičiuojamas šimtais tūkstančių kilometrų, ir jų gamintojai neskiria automobilių naudojimo režimų, pateikdami tik maksimalią ridos vertę.

    Šiuo metu automobilių ir alyvų gamintojai rekomenduoja keisti alyvą nuvažiavus tam tikrą kilometrų skaičių (nuo 15 000 iki 40 000 km, tai priklauso nuo daugelio veiksnių) arba kasmet. Ar tai turi būti daroma būtinai prieš žiemą, kitaip šaltuoju metų laiku turėsime keblumų? Nebūtinai.

    Šilta, šalta. Koks skirtumas?

    Sprendimas automobilių rinkai buvo pateiktas dar XX-ojo amžiaus 30-aisiais metais. Vienos iš „Mobil“ alyvų reklaminis šūkis skambėjo: „Lengvo starto garantija ir užtikrintas važiavimas žiemos metu“. Vartotojams pasiūlyta alyva „Mobiloil Arctic“ buvo monosezoninė ir turėjo būti keičiama atėjus sezono pabaigai. Jos kokybinės savybės leisdavo naudoti alyvą esant ekstremaliai žemoms temperatūroms. Vis dėlto konkurencinis privalumas buvo ir tai, kad pagal jos specifikaciją buvo apsaugomas ir įšilęs variklis. Gamintojas informavo apie tinkamą alyvos veikimą net esant 200 0C temperatūrai. Pavyzdžiui, alyvos sportiniuose boliduose „Formulė 1“ turi atlaikyti ir 300 0C viršijančias temperatūras.

    „Sintetika“ skamba saugiau

    Tai, kad žiemą automobilyje turi būti universali alyva, skirta visiems metams, jau tapo akivaizdu. Ne mažiau svarbus yra teisingas alyvos parinkimas pagal kokybę, kai automobiliu žiemą važinėjame gana intensyviai.

    Atsakymas į šį klausimą bus beveik visada vienodas: ten, kur tai yra pagrista, reikia naudoti sintetinę alyvą. Šaltuoju metų laiku sintetinės alyvos turi ne vieną pranašumą prieš mineralines ir pusiau sintetines alyvas.

    Variklinės alyvos charakteristika prastėja su kiekvienu nuvažiuotu kilometru. Esant aukštoms temperatūroms, ji oksiduojasi ir keičia savo fizines bei chemines savybes. Esant šaltam orui, šie pasikeitimai daro įtaką alyvos efektyvumui variklyje. Mažėja kiekvienos rūšies alyvos našumas, tačiau sintetinės alyvos esant žemoms temperatūroms keičiasi lėčiausiai.

    Skaičiai, skaičiukai

    Jeigu jau taip atsitiko, kad po ranka nėra visagalio interneto, visažinio pardavėjo arba draugo ir Jums pačiam teks apsispręsti, kokia alyva tinkama žiemai, nepasimeskite. Svarbiausia tuo metu žinoti, kokia yra produkto klampumo klasė. Klampumo žymėjimas yra privalomas visoms alyvoms – tai tie „paslaptingi“ kodai 5W30“, „15W40“ ir t. t., apie kuriuos dažniausiai kalbame apibūdindami produktą. Šie kodai – tai Automobilių inžinierių draugijos (SAE, Society of Automotive Engineers) rekomendacijos, apibūdinančios alyvos klampumą (t. y. tekėjimo lengvumą, esant tam tikrai temperatūrai). Produkto tinkamumą žiemos sąlygoms aprašo pirma klasifikacijos dalis, pvz., 0W. W (winter) – žiema. 0 – aukščiausias pagal klasifikaciją alyvos klampumo laipsnis, esant minusinei temperatūrai (žemiausias – 20W).

    Tam, kad apytiksliai sužinotume, kokiose temperatūrose galima naudoti alyvą, galime pasitelkti aritmetiką. Pavyzdžiui, 0W30 klasifikacijos alyva SAE:

    1. Atimdami iš nulio 40, gausime minimalią temperatūrą, kuriai esant šalto variklio alyvos pompa gali perpumpuoti alyvą per sistemą išvengiant kontakto „metalas į metalą“. T. y. 0 – 40 = -40. Tai reiškia, kad mūsų pasiriktos alyvos žemiausia perpumpavimo temperatūra yra –40 0
    2. Atimdami iš nulio 35, gausime minimalią variklio, kuriame įpilta SAE 5W30 alyva, veikimo temperatūrą, t. y. –35 0

    Panašiai galime apskaičiuoti temperatūras, kurioms esant galima naudoti ir kitų rūšių SAE alyvas.

    Mitai apie alyvą

    Dažniausias mitas apie alyvas: jei spalva patamsėjo, pats laikas ją keisti.

    Iš tikrųjų variklinės alyvos spalva gali pasikeisti jau nuvažiavus kelis šimtus kilometrų. Taip atsitinka todėl, kad variklyje lieka senos alyvos liekanų, teršalų, kurių sena alyva nepašalino, bei teršalų, kurie atsirado jau degimo metu.

    Antras mitas: nenaudojamame automobilyje alyva nesensta. Deja, tai netiesa. Net nenaudojant automobilio, alyva yra veikiama deguonies ir garų kondensato, kurie stipriai pablogina kokybines alyvos savybes.

    Taigi pagrindinė išvada yra tokia: jei variklio gamintojas tai leidžia, žiemą naudokite sintetines alyvas. Jos, esant žemai temperatūrai, greičiau patenka į tolimiausias variklio vietas (lyginant su konkurencinėmis mineralinėmis arba pusiau sintetinėmis alyvomis, skirtumas gali sudaryti nuo kelių iki keliasdešimt kartų).

    Nepakankamas variklio sutepimas sukelia gana rimtas pasekmes: sunaudojama daugiau alyvos, sumažėja variklio galia, žemas kompresinis spaudimas. Nesant atitinkamo alyvos perpumpavimo, esant kontaktui „metalas į metalą“ guoliuose, variklis gali būti sugadintas jau užvedimo metu.  

        GAMINTOJAI

        Comma
        MEYLE
        Castrol
        NRF
        Nissens
        Thermotec
        Tigar
        Kleber
        Aisin
        Schaeffler
        Champion
        Pirelli
        DAC
        Hella
        Continental
        Lpr
        SKF
        Valeo
        • 0
        • 1
        • 2
        • 3
        • 4
        • 5
        • 6
        • 7
        • 8
        • 9
        • 10
        • 11
        • 12
        • 13
        • 14
        • 15
        • 16
        • 17