Paskelbimo data: 2017-02-28
Pakabų sistemų tipai ir rūšys
PAKABA AUTOMOBILIUOSE ATLIEKA TĄ PAČIĄ FUNKCIJĄ, KAIP IR PAMATAI PASTATUOSE. BE TINKAMO PAGRINDO NEI VIENAS, NEI KITAS EGZISTUOTI NEGALI.
Automobilio pakaba – tai sistema, kuri turi išlaikyti kėbulą tam tikrame aukštyje virš kelio ir perduoti jėgas, susidarančias važiuojant per nelygumus, posūkiuose arba stabdant. Ne mažiau svarbus yra važiavimo komfortas, kuris užtikrinamas virpesių ir smūgių slopinimu. Pakabą sudaro standūs ir lankstūs elementai, jungiantys transporto priemonės ratus su kėbulu. Konstruktoriams siekiant suderinti daugelį, dažnai viena kitai prieštaraujančių funkcijų, buvo sukurti skirtingi sprendimai.
PAKABOS SISTEMŲ TIPAI IR RŪŠYS
McPherson kolona
Šis sprendimas nusipelno ypatingo dėmesio, kadangi didele dalimi užkariavo priekines šiuolaikinių automobilių pakabas. Žemesnės klasės automobiliuose tai yra beveik vienintelis taikomas sprendimas. McPherson kolona žymiai supaprastino pakabą, kadangi amortizuojančio, laikančio ir posūkio elementų funkcijos buvo apjungtos į vieną sistemą. Be to, ji užima mažai vietos, kas yra ypač svarbu priekinių varomųjų ratų atveju esant skersiniam pavaros sistemos išdėstymui. Pagrindiniai kolonos elementai yra amortizatorius ir sraigtinė spyruoklė. Viršutinis amortizatoriaus tvirtinimo elementas, t. y. guolis, suteikia kolonai galimybę suktis aplink savo ašį, t. y. pasukti ratus. Kolona yra standžiai sujungta su posūkio gembė („kronšteinu“), o posūkio gembė rutuliniu lankstu (šarnyru) sujungta su svirtimi.
Daugiasvirtė pakaba
Dėl šio sprendimo kiekvienas vienos ašies ratas juda ir yra amortizuojamas nepriklausomai nuo kito. Naudojamos galinėse, o kartais ir priekinėse transporto priemonės pakabos konstrukcijose ir užtikrina aukštą važiavimo komfortą. Tuo pat metu išsaugo puikias vairavimo savybes. Kiekviena konstrukcija turi savo sprendimą, tačiau bendras principas yra tas pats. Konstrukcijos pagrindas yra išilginių, skersinių ir įstrižinių svirčių bei traukių sujungimas į sistemą, kuri užtikrina važiavimo komfortą. Dažnas sprendimas yra apatinės išilginės svirties sistema su dvejomis skersinėmis traukėmis ( viršutine, prie kurios yra pritvirtintas amortizatorius su spyruokle ir apatine). Tai apsaugo nuo galinės pakabos ratų pasvirimo kampo pokyčių didėjant transporto priemonės apkrovai.
Linginė pakaba
Nepriklausomų pakabų su skersinėmis lakštinėmis lingėmis atveju naudojami įvairūs konstrukciniai sprendimai. Populiariausi yra su skersine linge, einančia po pakabos elementais ir sujungta su apatinėmis posūkio gembių dalimis. O viršutinės posūkio gembių dalys sujungtos su svirtimis, kurios sukamosiomis jungtimis pritvirtintos prie važiuoklės atramų. Daugelyje automobilių modelių naudojamos dvi skersinės lingės, viena virš kitos, arba keturios ketvirčio elipsės formos lingės iš abiejų pusių.
Nepriklausoma pakaba susukamais strypais
Šio tipo pakaboje apatinė svirtis sujungta išdrožine (šlicine) jungtimi su susukamu strypu, kuris yra pritvirtintas prie rėmo arba dugno. Viršutinė posūkio gembės dalis prijungta prie viršutinės svirties arba svirtinio amortizatoriaus svirties. Jeigu naudojama viena apatinė svirtis, stabdymo ir greitėjimo metu susidarančios jėgos yra perduodamos reaktyvinėms traukėms, esančioms tarp apatinės posūkio gembės dalies ir rėmo. Vietoje įprastai naudojamų skersinių svirčių gali būti naudojama velkamų svirčių sistema.
Pusiau nepriklausoma pakaba
Taip vadiname sprendimus, paremtus vadinamąja sukamąja sija. Šiuo atveju skersinį ratų judėjimą užtikrina svirtys, kurios yra privirintos prie sijos. Svirtys įvorėmis yra prijungtos prie važiuoklės arba pagalbinio galinio rėmo tvirtinimo taškų, todėl ratai gali judėti nelygumais. Kadangi kelio danga po kairiuoju ir dešiniuoju ratu atitinkamu momentu gali būti skirtinga (vienas ratas gali patekti į duobę, o kitas tuo metu toliau važiuoti lygiu keliu), siją veikia sukamosios jėgos. Todėl sija turi būti atspari sukimui ir negali įtrūkti dėl šių jėgų poveikio. Būtent iš čia kilęs jos pavadinimas – sukamojia sija. Be sijos ir prie jos privirintų svirčių, pusiau nepriklausomą pakabą sudaro slopinantys amortizatoriai ir sraigtinės spyruoklės, kurios apriboja sijos judėjimą.
Pakabos sistemos pažeidimai
Pagrindinė lengvųjų automobilių pakabų gedimų priežastis yra kelio nelygumai, dėl kurių kyla didesnis pakabos ir pagalbinių jos elementų pažeidimo pavojus. Jų susidėvėjimą taip pat skatina žema temperatūra ir kelių druska, naudojama žiemą kelių barstymui. Ji pasižymi koroziniu poveikiu, įsigeria į pakabos dalių sudėtyje esančią gumą ir tefloną. Vienas labiausiai pažeidžiamų lengvųjų automobilių pakabų sistemų elementų yra amortizatorius. Jis užtikrina automobilio stabilumą įveikiant kelio nelygumus. Dažniausiai pasireiškiantys gedimai yra amortizatoriaus viduje esančios alyvos arba dujų ištekėjimas. Taip pat jautri dalis yra vairo traukės antgalis, kuris gali būti pažeistas važiuojant per nelygumus posūkiuose.
Važinėjant Lietuvos keliais, taip pat kyla pavojus sugadinti stabilizatoriaus jungtį. Ji yra tarp McPherson kolonos ir stabilizatoriaus traukės. Dažniausiai gedimai pasireiškia dėl važiavimo per nelygumus posūkiuose ir apsisukant.
Kitas dažnai pažeidžiamas elementas yra šarnyras, jungiantis svirtį su posūkio gembe. Jis gali būti pažeistas ilgą laiką važiuojant per nelygumus, nepaisant to, ar automobilis važiuoja tiesiai, ar atlieka posūkius. Dar viena dalis, kuri labai dažnai keičiama servisuose – tai svirtys. Kadangi svirtyse yra montuojamos įvorės ir šarnyrai, kai kurie gamintojai juos įtvirtina stabiliai. Taigi, sugedus svirčiai, ją reikia keisti visą.
